Baltijos šalių ekonomikos atsparumas: ar pavyks atlaikyti ir antrąją COVID-19 bangą?

Paskelbta

Mārtiņš Āboliņš „Citadele“ banko ekonomistas

Baltijos šalių ekonomika po pavasarį patirto pirmojo COVID-19 šoko atsigavo netikėtai greitai, nors pirminės prognozės buvo išties niūrios ir pranašavo daugiau nei 10 proc. susitraukimą. Jau vasaros viduryje paaiškėjo, kad juodžiausi scenarijai neišsipildė, o ekonominiai pirmosios pandemijos bangos nuostoliai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo gerokai mažesni nei daugelyje kitų Europos bei pasaulio valstybių. Trečią šių metų ketvirtį bendrasis euro zonos vidaus produktas, palyginti su praėjusiais metais, smuko 4,4 proc. Lietuvos BVP susitraukė 1,7 proc., Estijos – 1,9 proc., o Latvijos – 2,6 proc. Tačiau ar Baltijos šalys pasirengusios taip pat gerai atlaikyti ir antrąją pandemijos bangą?

Pirmasis išbandymas išlaikytas

Greitą atsigavimą po pirmosios pandemijos bangos Baltijos šalyse daugiausia lėmė iki COVID-19  krizės stebėtas subalansuotas ekonomikos augimas, greita vyriausybių pagalba verslui ir įmonių sugebėjimas prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Geresniems, nei tikėtasi, rezultatams įtakos turėjo ir tai, kad stipriai paveikti turizmo bei laisvalaikio paslaugų sektoriai Baltijos šalyse atlieka ne tokį svarbų vaidmenį kaip kitur Europoje. Panašiai – didesne aviacijos ir krovinių tranzito reikšme šalies ekonomikoje – galima paaiškinti ir, palyginti su Lietuva bei Estija, kiek prastesnius Latvijos ekonomikos rodiklius.

Nors Baltijos šalių ekonomika po pirmo pandemijos suduoto smūgio pradėjo atsigauti stebinančiai greitai, procesas dar nesibaigė, o skirtinguose ekonomikos sektoriuose situacija gerokai skiriasi. Didmeninės prekybos ir gamybos sektorių veiklos rodikliai grįžo į iki pandemijos buvusį lygį ar net jį viršijo, bet transporto įmonės, viešbučiai ir restoranai, taip pat pramogų sektorius susiduria su dideliais sunkumais ir, palyginti su praėjusiais metais, patiria didesnį nei 10 proc. nuosmukį.

Optimistiškai nuteikia tai, kad vasarą, vos panaikinus veiklos apribojimus, šie sektoriai taip pat sėkmingai atsigavo. Be to, labiausiai pandemijos paveiktose srityse veikiančios įmonės net ir sudėtingu metu stengiasi prisitaikyti prie apribojimų ir tęsti veiklą aptarnaudamos klientus nuotoliniu būdu. Tai leidžia tikėtis, kad ilgalaikių praradimų šiuose sektoriuose bus išvengta.

Nepaisant pandemijos, gyventojų pajamos augo

Kalbant apie Baltijos šalių darbo rinką, iššūkius ji atlaiko, regis, taip pat neblogai. Nors trečią metų ketvirtį nedarbas Lietuvoje pasiekė 9,3 proc., Latvijoje – 8,4 proc., o Estijoje – 7,7 proc., šie skaičiai yra mažesni, nei tikėtasi.

Kitas geras ženklas – Baltijos šalyse darbo užmokestis auga stabiliai. Tai rodo ne tik vidutinio darbo užmokesčio statistika, kurią gali šiek tiek iškreipti sumažėjęs gyventojų užimtumas, bet ir nuo darbuotojų darbo užmokesčio į valstybių biudžetus surenkami mokesčiai. Apie augančius atlyginimus taip pat liudija didėjanti gyventojų indėlių bankuose apimtis. Šiemet Baltijos šalių gyventojų indėliai, palyginti su pernai, išaugo daugiau kaip dešimtadaliu – daugiausia per pastaruosius 4–5 metus. Mūsų banko duomenys taip pat leidžia spręsti apie augančias Baltijos šalių gyventojų pajamas.

Po COVID-19 – ekonomikos augimas aukštesne pavara

Be abejo, teigiamais rodikliais pernelyg džiūgauti neleidžia Baltijos šalių ekonomikai naujų iššūkių kelianti antroji pandemijos banga. Dėl naujų ekonominės veiklos suvaržymų paskutinio metų ketvirčio ir kitų metų ekonomikos prognozes Baltijos šalyse teks pakoreguoti. Visgi jau dabar matyti, kad ekonominiai nuostoliai dėl COVID-19 rudenį yra gerokai mažesni, nei buvo pavasarį. Gyventojų mobilumas rudens mėnesiais sumažėjo ne taip stipriai kaip per pirmąjį karantiną, atsiskaitymų banko kortelėmis rodikliai nuo rugsėjo smuktelėjo nereikšmingai, o energijos suvartojimo duomenys rodo, kad Baltijos šalių pramonė apsukų nemažino.

Suprantama, tie veiklos sektoriai, kuriems taikomi apribojimai, nukentės, tačiau bendras ekonomikos rodiklių nuosmukis lapkritį buvo gerokai mažesnis, nei užklupus pirmajai pandemijos bangai. Dėl to BVP kristi Baltijos šalyse paskutinį metų ketvirtį taip pat turėtų mažiau. Tiesa, jau akivaizdu, kad tam tikros pandemijos kontrolės priemonės bus reikalingos mažiausiai iki pavasario, todėl kitų metų pradžioje Baltijos šalių ekonomika atsigaus, tikėtina, lėčiau. Vilties suteikia pradedama naudoti COVID-19 vakcina, kuri gali greičiau užbaigti pandemiją ir sugrąžinti gyvenimą į įprastas vėžes. Jei vakcina bus veiksminga ir plačiai prieinama, galima tikėtis, kad situacija sparčiau ims gerėti nuo kitų metų vidurio.

Bet kuriuo atveju Baltijos šalių ūkiai ateinančiais metais turėtų augti, o ypač geri gali būti 2022-ieji, kai į regioną ateis didelės apimties ES investicijos. Regiono BVP tuomet gali augti daugiau nei 5 proc.