R. Čereška: „Verslas – verslui“ vis dar neįvertinta e. komercijos sritis, kurioje galime įsitvirtinti ir mes

Paskelbta

Karantino metu, „Citadele“ banko duomenimis, Lietuvoje e. komercijos apyvarta šoktelėjo maždaug trečdaliu, o dar iki pandemijos gerai išvystytą elektroninę prekybą turėję rinkos dalyviai praneša net apie 60–70 proc. siekiantį pardavimų augimą. Sakytume, kad šis e. prekybos šuolis laikinas – saviizoliacijos ir neveikusių prekybos vietų pasekmė, tačiau ekspertai teigia, kad prekybiniai sandoriai internetu ir toliau išliks svarbia, jei ne svarbiausia verslo dalimi. Didelį e. komercijos potencialą verslas – verslui (angl. B2B) rinkoje įžvelgia ir komentaru apie elektroninės prekybos tendencijas bei skaitmenizaciją dalinasi „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.

Neįvertinta e. komercijos sritis  – „verslas verslui“

Šalyje įvedus karantiną dauguma verslų suskubo persiorientuoti į elektroninę prekybą. Įmonės nepabijojo prisiimti daugiau iššūkių ir staigiai skaitmenizavo savo procesus. Į elektroninę erdvę persikėlė pardavimai ir kiti procesai, kuriems anksčiau reikdavo fizinių susitikimų su klientu. Tikėtina, kad pajutę skaitmeninių sprendimų naudą, verslai nebematys reikalo grįžti prie ankstesnių darbo principų. Tai reiškia, kad ir po karantino turėsime daug daugiau nuotoliniu būdu prieinamų prekių bei paslaugų.

Nors įprasta manyti, kad dažniausiai elektroninėse parduotuvėse perka privatūs asmenys, visgi, Statista.com duomenimis, 75 proc. pasaulinių e. komercijos pajamų generuojama būtent iš verslo klientų. Verslas – verslui segmentas turi daugiau potencialo dėl kur kas didesnės apimties ir įvairesnio nei galutinių vartotojų prekių bei paslaugų poreikio. Be to, pasiekti verslo klientą elektroninėje erdvėje tapo daug paprasčiau: netgi nebūtina turėti elektroninės parduotuvės, prekiauti galima pasinaudojant tarptautinėmis gerai išvystytomis platformomis („Amazon”) ar lokaliais prekybos centrais internete, tokiais, kaip „Pigu.lt“.. Žinome, kad jau dabar šias galimybes išnaudoja nemažai Lietuvos verslų.

Jo didenybė patogumas

Pandemijos aplinkybės prekiauti internete paskatino daugelį, tačiau vien prekiauti neužtenka. E. prekyba jau smarkiai pažengęs ir labai konkurencingas sektorius, kuriame sėkmę lemia daugybė faktorių.

Galima pastebėti, kad Lietuvos verslai internete iki šiol per mažą dėmesį skyrė patogesnei ir greitesnei pirkėjo kelionei nuo prekės apžiūrėjimo iki atsiskaitymo už ją. Didžiosios prekybos platformos kaip „Amazon“ ar „Apple store“ jau ne vienerius metus siūlo vieno klik, o dabar ir „Face ID“ – veido atpažinimo atsiskaitymo būdus. Be abejonės, rinka tokiems sprendimams yra pribrendusi ir pas mus.

Kalbant apie mokėjimo sprendimus, šiandien rinkoje atsiranda vis daugiau mokėjimo sprendimų, pradedant nuo tradicinių – e. bankininkystės ar kortelių aptarnavimo internete ir baigiant vieno paspaudimo sprendimais. Teikiant paslaugas internete yra nuolat ieškoma būdų, kaip kuo labiau sutrumpinti kliento kelionę iki apsipirkimo. Paskaičiuota, kad vidutiniškai rinkoje mokėjimui atlikti reikia užpildyti 20 įvairių laukų, o efektyviausi sprendimai siūlo vos 4 ir mažiau. Todėl renkantis mokėjimo partnerį labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kainą, sprendimo integracijos greitį, bet ir kliento patirtį, nes nuo to tiesiogiai priklauso, kokia dalis klientų iš tiesų užbaigs pirkimą. Beje, į paspaudimų mažinimo lenktynes šiuo metu įsitraukė ne tik e. parduotuvės, bet ir komerciniai bankai, kai siekiama kuo labiau supaprastinti tapimą banko klientu

Dar vienas svarbus aspektas, į kurį Lietuvos verslininkai turėtų atkreipti dėmesį – siuntų pristatymo laikas. Kol vietinių įmonių siuntimo laikas karantino metu galėjo trukti net iki pusantros savaitės, per tokį patį laiką buvo galima atsisiųsti prekes iš „Amazon“. Be abejo, tai nestiprina Lietuvos verslo konkurencinių pozicijų. Vis dėlto tikiu, kad mūsų verslai pajėgūs konkuruoti tarptautinėje rinkoje ir išsaugoti savo pozicijas Lietuvoje, kol jų smarkiai nejudina konkurencija iš užsienio, tačiau tam reikia nuolat gerinti apsiperkančių klientų patirtį.

Kaip užtikrinti saugumą?

Pandemijos metu viešojoje erdvėje netrūko perspėjimų apie suaktyvėjusius virtualioje erdvėje veikiančius sukčius. Sukčiavimo atvejų pasitaiko ir e. prekybos srityje, todėl siekiant įsitvirtinti šioje srityje, svarbu užtikrinti maksimalų klientų pinigų saugumą, sukurti patikimumo įspūdį. Ne visi žino, kad internete atsiskaitant mokėjimo kortele, bankas daugeliu atvejų sugrąžina pinigus pagal tarptautinę VISA ir Mastercard kortelių turėtojų apsaugos programą, jei klientas prekės ar paslaugos negavo. Tai ypač aktualu perkant keliones, užsakant viešbučius ir bendrai atsiskaitant internetinėse parduotuvėse. Beje, atsiskaitymo kortele saugumu pasižymi ir kiti su mokėjimo kortelėmis susieti atsiskaitymo būdai, pavyzdžiui, anksčiau minėti vieno klik sprendimai.

 Skaitmenizuojasi ne tik prekybininkai

Karantino metu staigiai skaitmenizuotis buvo priverstos ir kitos verslo sritys, bankai – ne išimtis. Dar iki kovo vidurio sunkiai įsivaizdavome, kiek turi praeiti laiko, kad praktiškai visi nauji klientai būtų aptarnauti nuotoliniu būdu. Dabar tokį rezultatą turime – šiandien tapti banko klientu tereikia mobiliojo telefono ir asmens dokumento.

Nesvajojome ir apie tai, kad dalykinius verslo susitikimus netrukus pakeis vaizdo skambučiai vilkint laisvalaikio drabužiais ir fone žaidžiant vaikams ar augintiniams. Šiandien tokie susitikimai per atstumą tapo norma „Citadele“ banke ir kitose verslo organizacijose. 

Taip pat COVID-19 krizė atvėrė akis, kad galime išsiversti be didelės dalies verslo kelionių. Į elektroninę erdvę persikėlė susitikimai su partneriais ir kitose šalyse dirbančiais kolegomis. Nors žmogiško kontakto kartais ima trūkti, įžvelgiu nemažai pliusų: taupome kaštus, svarbiausia – laiką, sugaištamą kelionei lėktuvu ar automobiliu, gyvename ekologiškiau.

Pandemija iš esmės pakeitė mūsų požiūrį į verslo santykius ir e. komerciją. Esu įsitikinęs, kad net ir suvaldžius krizę, niekada nebegrįšime prie dabar jau, atrodo, senstelėjusių darbo įpročių.