Simona Striževska, „Citadele“ banko pavaldžiosios įmonės „CBL Asset Management“ ekonomistė
Didžiausių pasaulio centrinių bankų atstovai netrukus rinksis į pirmąsias 2023-iųjų sesijas. Nors JAV federalinė rezervų sistema (FRS) ir Europos centrinis bankas (ECB) nuo rudens pradžios išlaikė tuos pačius palūkanų normų didinimo tempus, remiantis bankų atstovų pranešimais ir finansų rinkų prognozėmis galima teigti, jog ši dinamika nuo vasario gali pasikeisti.
Remiantis naujausiomis prognozėmis, FRS jau vasario pradžioje gali didinti dolerio palūkanų normą 0,25 procentinio punkto ir taip sulėtinti palūkanų normų kilimo tempą, palyginti su gruodžio mėnesiu, kai palūkanų normos buvo padidintos 0,5 procentinio punkto. ECB, ko gero, išlaikys palūkanų normų didinimo tempą ir toliau kels euro palūkanų normas 0,5 procentinio punkto. Tai reiškia, kad vasarį ECB indėlių palūkanų norma gali siekti 2,5 proc., o refinansavimo palūkanų norma – iki 3 proc.
Kada tikėtis, kad JAV ir ES palūkanų normos sustos augti?
Artimiausiu metu ECB pozicija gali būti agresyvesnė nei FRS. Remiantis rinkos prognozėmis, dolerio palūkanų normos greitu metu turėtų pasiekti aukščiausią lygį, apie 4,75–5 proc. (šiuo metu 4,25–4,5 proc.). FRS planuoja palūkanų normų kėlimą stabdyti ties 5–5,25 proc. Euro palūkanų normos gali kilti dar kurį laiką. Vasarį, tikėtina, pakėlus 0,5 procentinio punkto, rinkoje tikimasi panašaus kėlimo ir kovą, taip pat dar vieno ar dviejų pakėlimų po 0,25 procentinio punkto ateityje. Tai reiškia, kad ECB indėlių palūkanų norma iki vasaros gali pasiekti 3,25–3,5 proc. (šiuo metu – 2 proc.). Dėl šios priežasties tarpbankinės palūkanų normos gali pasiekti aukščiausią lygį per daugybę metų.
Įvertindami agresyvesnę ECB retoriką, finansų rinkos dalyviai pradeda prognozuoti aukštesnes euro palūkanų normas šiems metams. Tačiau ilgalaikis požiūris į palūkanų normas iš esmės nesikeičia – tikimasi, kad per artimiausius dvejus ar trejus metus ECB bazinės palūkanų normos nebekils arba net mažės, tad tikimasi, kad 3 mėnesių EURIBOR stabilizuosis ties 2,5 proc., o 6 mėn. EURIBOR liks kiek aukštesnio lygio.
Tokio lygio palūkanų normos riboja ekonominį aktyvumą. Tačiau negalima atmesti tikimybės, kad ilguoju laikotarpiu palūkanų normos priartės prie neutralių lygių, kurie nei ribotų, nei spartintų augimo – remiantis ECB skaičiavimais, ši riba būtų arti 2 proc. Taip pat bent jau kuriam laikui galima pamiršti nulines palūkanų normas – jų sugrįžimas reikštų rimtą krizę euro zonoje, bet ji šiuo metu neprognozuojama.
Kaip paaiškinti tokią agresyvią ECB poziciją?
Kodėl ECB laikosi palūkanų kėlimo pozicijos, kai pagrindiniai veiksniai, nulemiantys infliacijos augimą euro zonoje, t. y. išteklių kainos, per pastaruosius porą mėnesių nukrito į prieškarinį lygį? Rekordiškai aukšta grynoji infliacija – kainų augimas nesant nepastovių energijos ir maisto kainų pokyčių – tai veiksnys, dėl kurio ECB laikosi vartojimo ribojimo politikos. 2022 m. pabaigoje euro zonoje bazinė infliacija siekė 5,2 proc. Šis skaičius iš dalies atspindi ankstesnį išteklių kainų augimą, kuris turėjo įtakos tiek paslaugų kainoms, tiek gamybos sąnaudoms didėti. Nepaisant šių praeities rodiklių, infliacijos tikimybė euro zonoje nėra didelė. Remiantis vidutiniu darbo užmokesčio kilimu, žalingos infliacijos spiralės taip pat nėra. Žinoma, esant aukštai infliacijai, tai gali greitai pasikeisti, todėl iš ECB pinigų politikos atpalaidavimo artimiausiu metu tikėtis neverta.
Antras ne mažiau svarbus veiksnys ECB yra euras – agresyvesnė ECB retorika, palyginti su JAV, yra vienas veiksnių Europos valiutai stiprėti. Praėjusį rudenį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu nukrito žemiau pariteto, bet per pastaruosius tris mėnesius euro vertė, palyginti su doleriu, pakilo daugiau nei 10 proc. Nors tai neigiamai atsiliepia eksportui, stiprus euras padeda ECB kovoti su infliacija, mažindamas spaudimą išteklių kainoms, kurios paprastai išreiškiamos doleriais. Euro vertei kylant, importuojamų prekių kainos yra palyginti mažesnės vartotojams Europoje.
Lietuvoje padariniai taip pat bus jaučiami
Kiekvienas ECB palūkanų normų kėlimas neabejotinai veikia ir Lietuvos gyventojus, turinčius paskolą su kintamomis palūkanų normomis. Į EURIBOR palūkanų normas paprastai jau yra įskaičiuota vasario mėnesio ECB posėdyje planuojama padidinti palūkanų norma. Trijų mėnesių EURIBOR siekia beveik 2,5 proc., o 6 mėn. EURIBOR – apie 3 proc. Vasarį, kaip numatoma, palūkanų normas pakėlus 0,5 procentinio punkto, mėnesinės būsto paskolos įmokos padidės nuo kelių procentinių punktų iki 5 proc. mėnesio įmokos sumos, atsižvelgiant į būsto paskolos sąlygas ir grąžinimo grafikus.