„Citadele“ bankas (Lietuva)

Lietuvos verslas ketvirtosios pramonės revoliucijos nebelaiko terra incognita

Paskelbta

Šalies verslas sparčiai įsisavina, kad ketvirtąja pramonės revoliucija vadinamas išmaniųjų technologijų diegimas nėra nuo Lietuvos šviesmečiais nutolusi tendencija. Jei prieš metus kas antras smulkiai ar vidutinio dydžio įmonei vadovaujantis verslininkas apskritai negalėjo įvardinti, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, šiemet nieko apie ją nežinančių šalies įmonių vadovų skaičius dvigubai mažesnis.

Banko „Citadele“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, šiuo metu 28 proc. smulkių ir vidutinio dydžio įmonių vadovų nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija. Pernai tokių buvo net 55 procentai.

„Staigus teigiamas nuomonės pokytis įrodo, kad mūsų šalies verslas yra imlus informacijai ir naujoms tendencijoms rinkoje. Norėdamas išlaikyti savo konkurencingumą, jis pokyčių ne tik negali ignoruoti, o atvirkščiai – pirmas privalo suprasti, kur ir kaip juos diegti bei būti naujovių priešakyje. Kitaip laukia skaudus pralaimėjimas globalioje rinkoje, kurioje žaliavos, prekės ir paslaugos tapo pasiekiamos jau net ne ranka, o viena žinute elektroniniame pašte bet kuriuo paros metu“, – sako „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.

Anot jos, geriausiai tonusą šalies verslui padeda palaikyti intensyvi konkurencija tiek vietos, tiek eksporto rinkose, net jei Lietuvoje apie ketvirtąją pramonės revoliuciją daug ir išsamiai vis dar nekalbama. Apklausa atskleidė, kad kas ketvirtas (26 proc.) įmonių vadovas šiemet mano, kad ketvirtoji pramonės revoliucija Lietuvai padės tapti labiau konkurencinga Europos ir pasaulio rinkose.

„Optimizmo šiuo klausimu iš tikrųjų daugėja ir tai džiugina. Prieš metus teigiamus lūkesčius dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos įtakos šalies verslo konkurencingumui išreiškė 20 proc. įmonių. Atkreipčiau dėmesį, kad palyginus su pramonės augimą skatinusiais išradimais ankstesniais amžiais – garo mašinomis ar elektra – šis yra mažiausiai apčiuopiamas, nes susijęs ne su viena naujove, o su daugybe įvairių išmaniųjų technologijų. Būtent tai verslui suteikia daug pasirinkimo laisvės ir leidžia pasirinkti priimtiną greitį bei naujovių diegimo mastą“, – teigia „Citadele“ departamento vadovė.

Vis dėlto šiek tiek nerimo kelia nepatikliai ir skeptiškai nusiteikusių įmonių vadovų dalis, kuri per metus ne tik nesumažėjo, bet truputį padidėjo. 2017 metais nepatikliai ketvirtosios pramonės revoliucijos suteikiamas galimybes vertino 10 proc., o šiemet – jau 16 proc. apklaustų šalies įmonių vadovų.

G. Kubiliūnienės vertinimu, kai kuriuose gamybos sektoriuose Lietuva neatsilieka nuo išsivysčiusių šalių, o vaistų ar lazerių įmonės yra toli pažengę įdiegtomis ir gamyboje pritaikytomis technologijomis. Natūralu, kad dėl veiklos specifikos ne visoms įmonėms ir nevienodu mastu bus aktualus išmaniųjų technologijų diegimas, tačiau visiškai netoliaregiška jas apskritai ignoruoti.

„Ketvirtoji pramonės revoliucija ir išmanioji gamyba yra tampriai susiję ir su natūralia kartų kaita. Jau apie pusė pasaulio dabar bendrauja socialiniuose tinkluose, o tai prieš dešimt ar dvidešimt metų buvo retenybė ir labiau pramoga ar laisvalaikis negu kasdienybės dalis. Pasaulį dar labiau keičia technologijoms imlios, aukšto kompiuterinio raštingumo kartos, kurios tampa naujaisiais vartotojais ir diktuoja naują atsako į savo poreikius greitį. Verslas turi pats sau atsakyti į klausimą, ar jis rizikuos likti kamputyje, ar pasiryš domėtis naujovėmis“, – sako „Citadele“ ekspertė.

Tas pats, anot G. Kubiliūnienės, galioja ir viešajame sektoriuje: jei verslas jau juda teisinga kryptimi, modernaus bei toliaregiško požiūrio norisi ir viešųjų investicijų srityje.

Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių įmonių apklausą „Citadele“ banko užsakymu 2018 m. rugpjūtį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, tyrimo metu apklausta daugiau kaip 500 respondentų.

Naujausi pranešimai spaudai

Visi pranešimai spaudai