Ekonominė padėtis iš esmės pasikeitė

Publicēts

Spartus COVID-19 viruso protrūkis pastarosiomis savaitėmis iš esmės pakeitė ekonominę situaciją Baltijos šalyse ir pasaulyje – to padarinius per artimiausias savaites ar mėnesius pajus beveik visi. Trumpuoju laikotarpiu pritaikius socialinės izoliacijos priemones, kuriomis siekiama apriboti viruso plitimą, visų pirma buvo sustabdyti aviacijos, viešbučių, viešojo maitinimo ir pramogų sektoriai, visgi jos daugiau ar mažiau paveikė visas ekonomikos sritis.

Dėl šių pastarųjų kelių savaičių įvykių tenka iš esmės peržiūrėti ekonomikos augimo prognozes ir Baltijos šalyse, ir visame pasaulyje. Taigi tikėtina, šiemet viso pasaulio ekonomika patirs nuosmukį. Trumpalaikiai Kinijos ir kitų pandemijos paveiktų šalių ekonominiai rodikliai rodo, kad ekonominė veikla aviacijos ir turizmo sektoriuose iš esmės sustojo, o gamybos ir tiekimo grandinės patyrė didelių sutrikimų, dėl kurių didėjo nedarbas ir mažėjo paklausa. Kol kas sunku pasakyti, kiek laiko tęsis šie sukrėtimai, tačiau jie yra grįžtami. Visgi Kinijoje, kur naujų susirgimo COVID-19 infekcija atvejų skaičius smarkiai sumažėjo, ankstesnė ekonominė veikla kol kas atkuriama tik laipsniškai. Visa tai skatina prognozuoti, kad pasaulinės ekonomikos sulėtėjimas gali būti panašus ar net didesnis negu per pasaulinę finansų krizę 2008–2009 m.

Minėti veiksniai taip pat paskatino patikslinti Baltijos šalių ekonomikos augimo prognozes 2020 metams. Šiuo metu manoma, kad vietoje anksčiau numatyto 2–3 proc. augimo turėtume tikėtis maždaug 2 proc. nuosmukio, jeigu ekonominė padėtis normalizuosis per artimiausius 3–6 mėnesius. Visgi jei grįžimas į ankstesnį lygį užtruks ilgiau, šiemet Baltijos šalių ekonomika gali susitraukti apie 8 proc.

Tuo pačiu metu akivaizdu, kad šiandien padėtis visiškai kitokia, negu buvo prieš 12 metų. Pavyzdžiui, po SARS epidemijos arba Japonijos žemės drebėjimo 2011 m. paveiktų šalių ekonomika atsigavo labai sparčiai. Be to, Baltijos šalys ir Latvija dabar yra kur kas stabilesnės negu buvo 2008 m.: skolinimas vyksta naudojantis vidaus ištekliais, užsienio prekyba yra subalansuota, o nekilnojamojo turto kainos pagrįstos pajamų lygiu.

Kita vertus, ryžtingi nacionalinių ir centrinių bankų ekonomikos stabilizavimo veiksmai tikrai bus svarbiausias veiksnys, įveikiant šią krizę. Europos centrinis bankas jau paskelbė apie reikšmingas paramos verslui priemones, tokias kaip palūkanų normos mažinimas ir 750 mlrd. eurų finansinio turto pirkimo programa, paramos verslui programos rengiamos ir Baltijos šalyse. Minėtų programų sumos sudaro nuo 1 mlrd. eurų Latvijoje iki 5 mlrd. eurų Lietuvoje, o paramos priemonės apima kredito garantijas, mokesčių atidėjimą ir paramą krizės paveiktiems darbuotojams. Sėkmingas šių programų įgyvendinimas yra labai svarbi esamos krizės įveikimo prielaida.

Economic support measures in the Baltics