Praėjusią savaitę pasaulinis obligacijų išpardavimas ir vėl sustiprėjęs nerimas dėl energijos kainų skatinamos infliacijos smukdė Europos akcijas, eurą ir tauriuosius metalus. JAV penktadienį paskelbti silpnesni nei tikėtasi darbo rinkos duomenys sumažino nuogąstavimus, kad Federalinis rezervų bankas (Fed) vėl didins palūkanų normas, o JAV akcijų indeksai savaitę baigė beveik nepakitę.
Skolinimosi kaina kilo abiejose Atlanto pusėse
Vyriausybių obligacijų pajamingumas – grąža, kurios investuotojai reikalauja skolindami vyriausybėms, – tiek JAV, tiek Europoje pakilo iki kelerių metų aukščiausio lygio. Aukštos energijos kainos palaikė nerimą dėl infliacijos, o investuotojai vertino tolesnio palūkanų normų didinimo tikimybę. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė aukščiausią lygį per kelis dešimtmečius, o Vokietijos – aukščiausią nuo 2009 m.
Labiausiai pakito palūkanų normoms jautriausio turto kainos – Europos bankų akcijų, vyriausybių obligacijų, aukso ir sidabro. Pagrindinis skirtumas tarp JAV ir Europos išryškėjo penktadienį paskelbus ekonominius duomenis: vėstant JAV darbo rinkai sumažėjo su palūkanomis susiję nuogąstavimai, o euro zonos infliacijos augimas šias baimes Europoje dar labiau sustiprino.
Europos akcijų rinkos smuko labiausiai
Ispanijos pagrindinis akcijų indeksas IBEX 35 sumažėjo 3,1 proc., o Prancūzijos CAC 40 indeksas nukrito 2,2 proc. Tai buvo prasčiausi rezultatai tarp pagrindinių Europos akcijų indeksų. Euro Stoxx 50 indeksas, apimantis 50 didžiausių euro zonos bendrovių, sumažėjo 1,0 proc. iki 6 238,50 punkto, o Vokietijos DAX indeksas smuko 0,7 proc. iki 25 231,20 punkto. Didžioji dalis nuosmukio fiksuota ketvirtadienį, kai Europos bankų akcijos patyrė didžiausią vienos dienos kritimą per kelis mėnesius. Tai ypač paveikė Ispanijos rinką, kurioje bankų sektorius sudaro reikšmingą indekso dalį.
Papildomą spaudimą patyrė ir Prancūzija. Šalies 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2002 metų, vyriausybei rengiant 2027 metų biudžetą.
Euro zonos infliacija – aukščiausia nuo 2023 m.
Metinė infliacija euro zonoje rugsėjį padidėjo nuo 3,2 proc. rugpjūtį iki 3,8 proc. ir viršijo rinkos lūkesčius (3,6 proc.). Tai buvo aukščiausias infliacijos lygis nuo 2023 metų. Pagrindinis infliacijos variklis išliko energija. Energijos kainos buvo beveik 19 proc. didesnės nei prieš metus ir prie bendros infliacijos prisidėjo 1,7 procentinio punkto.
Kol kas kitose kategorijose kainų spaudimas išlieka ribotas. Maisto produktų kainų augimas po vasaros šiek tiek paspartėjo, tačiau siekė vos 1,4 proc. per metus. Tuo metu bazinė infliacija, neįtraukianti energijos ir maisto kainų, sudarė 2,5 proc. ir jau keturis mėnesius svyruoja 2,4-2,5 proc. intervale.
Pastaruoju metu infliacijos prognozės buvo padidintos, ypač 2027 metams. „Bloomberg“ apklausti analitikai tikisi, kad infliacija artimiausius šešis mėnesius išliks didesnė nei 3 proc., o iki 2027 metų pabaigos sulėtės iki 2 proc. Kitais metais vidutinė infliacija turėtų siekti 2,5 proc., palyginti su 2,9 proc. šiemet.
JAV akcijos išliko stabilios po silpnų darbo rinkos duomenų
JAV akcijų rinkos buvo gerokai stabilesnės nei Europoje. S&P 500 indeksas sumažėjo 0,3 proc., mažesnes bendroves apimantis Russell 2000 indeksas smuko 0,2 proc., o technologijų sektoriui jautrus Nasdaq Composite indeksas pakilo 0,5 proc.
Lūžio tašku tapo penktadienis, kai paaiškėjo, kad JAV ekonomika rugsėjį sukūrė vos 29 tūkst. naujų darbo vietų, o nedarbo lygis šiek tiek padidėjo nuo 4,1 proc. iki 4,2 proc.
Ankstesnių mėnesių duomenys taip pat buvo peržiūrėti mažinimo kryptimi. Dėl to vidutinis darbo vietų augimas per pastaruosius tris mėnesius siekė apie 50 tūkst. per mėnesį. Tuo pačiu metinis darbo užmokesčio augimas sulėtėjo iki 3 proc., tai yra lėčiausias tempas nuo 2021 metų pavasario.
Vis dėlto savaitinių paraiškų bedarbio išmokoms gauti skaičius rugsėjį vidutiniškai siekė apie 200 tūkst. ir išliko viename žemiausių istorinių lygių. Šie duomenys sumažino rinkos lūkesčius, kad Fed spalį dar kartą didins palūkanų normas. Dėl to obligacijų pajamingumai sumažėjo, o akcijų rinkos susigrąžino didžiąją dalį savaitės pradžioje patirtų nuostolių.
JAV namų ūkiai mažiau taupo, kad išlaikytų vartojimą
JAV namų ūkių vartojimas, įvertinus infliaciją, rugpjūtį padidėjo 0,6 proc. po laikino sulėtėjimo liepą ir buvo 2,6 proc. didesnis nei prieš metus. Augo tiek prekių, tiek paslaugų paklausa.
Kylant kainoms ir mažėjant perkamajai galiai, gyventojai pasirinko mažinti santaupas, o ne vartojimą. Taupymo norma sumažėjo iki 4,1 proc. disponuojamųjų pajamų ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2022 metų. Ankstesnius keturis mėnesius ji siekė 4,4-4,6 proc.
Gamyklų veikla atsigauna visame pasaulyje
Verslo apklausos rodo, kad pasaulinė apdirbamoji gamyba rugsėjį toliau stiprėjo, o verslo nuotaikos pakilo į aukščiausią lygį nuo 2022 metų pradžios.
Euro zonos gamybos PMI indeksas, kuriame rodiklis virš 50 punktų signalizuoja plėtrą, pakilo iki 52,9 punkto ir buvo aukščiausias nuo 2022 metų gegužės. Kinijos PMI indeksas pasiekė 52,1 punkto. Tuo metu JAV ISM gamybos indeksas išliko stabilus ir siekė 54,5 punkto, palyginti su 54,6 punkto rugpjūtį.
Naujų užsakymų augimas fiksuotas visuose trijuose regionuose. Euro zonoje ir Kinijoje paklausa didėjo tiek vidaus, tiek eksporto rinkose, o JAV augimą daugiausia skatino vidaus paklausa. Visų regionų įmonės taip pat pranešė apie didėjantį kaštų spaudimą dėl brangstančios energijos.
Doleris stiprėjo, taurieji metalai pigo
Pagrindinis praėjusios savaitės laimėtojas buvo JAV doleris. EUR/USD kursas sumažėjo 1,1 proc. iki maždaug 1,125. Dolerį palaikė aukštesni JAV obligacijų pajamingumai ir lūkesčiai dėl griežtesnės Fed politikos, o dalies Europos valstybių fiskaliniai iššūkiai spaudė eurą.
Stiprėjantis doleris ir kylantys obligacijų pajamingumai neigiamai paveikė tauriuosius metalus. Aukso kaina sumažėjo 3,7 proc. iki 4 162,30 JAV dolerio už unciją, o sidabro kaina smuko 6,6 proc. iki 59,98 JAV dolerio. Didžiausia kainų korekcija įvyko pirmadienį, kai auksas nukrito iki žemiausio lygio per septynias savaites.
Kadangi nei auksas, nei sidabras nemoka palūkanų, jų patrauklumas paprastai mažėja kylant obligacijų pajamingumams.
Nafta atpigo, dujos pabrango
„Brent“ naftos – pasaulinio naftos kainų etalono – kaina per savaitę sumažėjo 2,0% ir siekė 102,25 JAV dolerio už barelį. Rinką paveikė diskusijos dėl strateginių kuro atsargų panaudojimo, kurias penktadienį palaikė G7 valstybių pareiškimas. Šis veiksnys nusvėrė dėl sustojusių JAV ir Irano derybų kilusius neramumus.
Europos gamtinių dujų etalonas, TTF dujų kontraktų kaina, padidėjo 3,7 proc. iki 74,76 euro už MWh. Vienos aiškios kainų augimo priežasties nebuvo, o brangimas atspindi išliekančius tiekimo sutrikimų nuogąstavimus dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose.
Šią savaitę rinkų dėmesio centre
Ši savaitė ekonominių rodiklių požiūriu bus ramesnė, todėl investuotojų dėmesys kryps į Europos ekonomikos pagreitį ir centrinių bankų vertinimus rugsėjo mėnesį.
Galutiniai rugsėjo paslaugų sektoriaus PMI paskelbti duomenys patvirtino spartesnį euro zonos paslaugų sektoriaus augimą: indeksas siekė 53,0 punkto, palyginti su 51,6 punkto rugpjūtį. Vokietijos rodiklis pakilo nuo 49,7 iki 52,9 punkto, Prancūzijos nuo 48,0 iki 51,2 punkto (tačiau buvo prognozuojama 51,4), o Ispanijos indeksas jau viršijo lūkesčius ir pasiekė 58,3 punkto. Italijos rodiklis, priešingai, nuvylė: jis nukrito iki 51,7 punkto, nors tikėtasi 54,6 (rugpjūtį – 55,2).
Vokietijos pramonės statistika parodys, ar atsigavimas pasiekia gamyklas. Antradienį paskelbti duomenys nuvylė: rugpjūtį gamyklų užsakymai smuko 10,6 proc. po 3,2 proc. augimo liepą, nors prognozuotas tik 0,9 proc. sumažėjimas. Užsakymai gali smarkiai svyruoti dėl didelių vienkartinių sutarčių, todėl daugiau dėmesio sulauks trečiadienį skelbiama pramonės gamyba, kuri po 1,1 proc. kritimo turėtų padidėti 1,4 proc.
Tikimasi, kad rugpjūčio mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje išaugo 0,3 proc., po 0,6 proc. sumažėjimo ankstesnį mėnesį. Tai bus svarbus testas, ar namų ūkiai ir toliau išlaiko vartojimo tempus augant infliacijai.
Europos centrinis bankas (ECB) paskelbs rugsėjo posėdžio apžvalgą – politikos diskusijos santrauką. Tame posėdyje ECB padidino indėlių palūkanų normą – palūkanas, kurias jis moka bankams už vienos nakties indėlius, – iki 2,50%. Rinkos ieškos ženklų, kiek politikos formuotojai pasirengę toliau griežtinti pinigų politiką po netikėtai aukštos 3,8 proc. infliacijos rugsėjį.
JAV ISM paslaugų indeksas – paslaugų sektoriaus pirkimų vadybininkų apklausa – siekė 54,9, šiek tiek mažiau nei prognozuota 55,1 (rugpjūtį – 55,4). Jo kainų komponentas pakilo nuo 72,6 iki 74,0 ir viršijo lūkesčius (73,3), o tai rodo išliekantį kainų spaudimą paslaugų sektoriuje. Fed paskelbs rugsėjo posėdžio protokolą, o Mičigano universiteto vartotojų nuotaikų indeksas – kas mėnesį atliekama JAV namų ūkių apklausa – turėtų nukristi nuo 48,1 iki 47,6. Namų ūkių vienerių metų infliacijos lūkesčiai šioje apklausoje pastarąjį kartą siekė 4,6%, o Niujorko Fed vartotojų apklausoje – 3,6%. JAV rugsėjo infliacijos duomenys bus paskelbti spalio 14 d.