Dujų kainai pasiekus nematytas aukštumas, kuriamas spaudimas pramonei. „Citadele“ banko skaičiavimais, Lietuvos apdirbamajai pramonei kritinė dujų kaina yra apie 85 eurai už megavatvalandę (MWh). Jei dujos ilgiau išsilaiko brangesnės, gamybos augimas paprastai ima lėtėti per maždaug tris mėnesius. Spalį TTF dujų kaina vidutiniškai siekė apie 87 eurus, taigi šią ribą peržengėme. Iš trijų Baltijos šalių dujų kainai jautriausia yra Lietuva, tačiau atskiros pramonės šakos į ją reaguoja labai skirtingai.
Kodėl svarbi 85 eurų riba?
Dujos vėl brangsta, nes sutriko tiekimas iš Kataro ir Norvegijos. ES saugyklos lapkričio viduryje buvo užpildytos 70 proc., o prieš metus tuo pačiu metu – 82 proc. Spalį vidutinė dujų kaina pasiekė 87 eurus (lapkričio viduryje maždaug 85 eurus) ir buvo beveik dvigubai didesnė nei birželį. Spalio pabaigoje užfiksuota 104 eurų kaina, aukščiausia nuo 2022 m. gruodžio. Tuo tarpu 2023–2025 metais mėnesio kaina nekilo aukščiau maždaug 50 eurų. Išanalizavę duomenis, nustatėme kritinę dujų kainą. Tai lygis, kuriam išsilaikius pramonės augimas paprastai ima slūgti per maždaug tris mėnesius.
Labiausiai pažeidžiamos chemija ir statybinės medžiagos
Labiausiai rizikuoja chemijos pramonė: jos kritinė riba yra vos 55 eurai. Liepą–rugsėjį chemijos produkcijos pagaminta jau 5,9 proc. mažiau nei prieš metus. Pažeidžiama ir statybinių medžiagų gamyba (cementas, plytos ir kiti nemetaliniai mineralai). Panašu, kad jos augimas ėmė lėtėti dar rugpjūtį, kai dujos vidutiniškai kainavo apie 62 eurus.
Kodėl šioms šakoms reikia tiek daug energijos? Jos dideliais kiekiais perdirba pigias žaliavas į bazines medžiagas, kurios parduodamos tonomis. Todėl didžiausia jų išlaidų dalis tenka ne atlyginimams, o energijai. Didžiausiam Lietuvos trąšų gamintojui „Achemai“ dujos yra ir žaliava, todėl sudaro didelę gamybos kaštų dalį. Popieriaus, gumos ir plastiko, metalo gaminių ir drabužių gamintojų riba yra 85 eurai. Energijos jie sunaudoja mažiau, tačiau dirba su plonomis maržomis.
Atspariausios – maisto, tabako pramonė ir įrangos remontas
Priešingame poliuje yra šakos, kurių kritinė riba siekia 95 eurus ar daugiau. Maisto pramonei ir spaudai ji yra 95 eurai, tabako gamybai – 110 eurų, odos gaminiams bei mašinų ir įrangos remontui ir įrengimui – 115 eurų. Energija šioms šakoms sudaro nedidelę kaštų dalį, o paklausa yra stabilesnė. Maistą žmonės perka nepaisant dujų kainos, o tabako gamintojai, spaustuvės ir remonto paslaugų teikėjai remiasi prekės ženklais, sutartimis ir nuolatiniais klientais. Jei jų augimas sulėtėja, dažniausiai taip nutinka dėl silpnėjančios paklausos.
Baltijos šalys: kaina ta pati, jautrumas skirtingas
Visos trys Baltijos šalys moka tą pačią kainą ir dalijasi viena dujų rinka, o jų apdirbamosios pramonės kritinė riba sutampa ir yra 85 eurai. Skirtumai išryškėja tik pažvelgus į atskiras šakas.
Jautriausios šakos sureaguoja gerokai anksčiau nei pramonė apskritai, tačiau ties skirtingomis kainomis. Lietuvoje ir Estijoje silpniausia grandis pasiduoda jau ties 55 eurais: Lietuvoje tai chemija, Estijoje – popierius. Latvijoje labiausiai pažeidžiamos chemijos, plastiko ir metalo gaminių šakos laikosi iki 70 eurų. Atspariausios šakos visose trijose šalyse sulėtėja tik dujoms pabrangus daugiau nei iki 110 eurų. Lietuvoje tai mašinų remontas ir odos gaminiai, Latvijoje – gėrimai (abiem atvejais riba yra 115 eurų), Estijoje – elektronika (110 eurų).
Lietuva išsiskiria tuo, kad ankstyvuosius įspėjamuosius ženklus jau matome duomenyse. Dujos brangesnės nei 55 eurai dar nuo vasaros, o chemijos gamyba liepą–rugsėjį buvo 5,9 proc. mažesnė nei prieš metus. Be to, Lietuvoje yra platus būrys šakų, kurių riba yra būtent 85 eurai: popieriaus, gumos ir plastiko, metalo gaminių ir drabužių. Todėl spalį dujoms perkopus šį lygį, poveikis vienu metu pasiekia didelę mūsų pramonės dalį.
Skirtingi atspirties taškai
Be to, šalys brangias dujas pasitinka būdamos skirtingos formos. Lietuvos gamyba vis dar auga 5,8 proc., tačiau panašu, kad augimo tempas savo piką pasiekė liepą. Geriausios formos yra Latvijos pramonė: ji auga 6,3 proc. ir viršija ilgalaikę tendenciją. Estijos gamyba paaugo vos 1,5 proc. ir vis dar yra apie 6 proc. mažesnė nei 2021 metais.
Kitaip tariant, brangias dujas pirmoji pajunta Lietuva, Latvija turi daugiausia erdvės joms atlaikyti, o Estijos pramonės atsarga yra mažiausia.