Po II pensijų pakopos reformos išmokėtos lėšos reikšmingiausiai paveikė ilgalaikio vartojimo prekių segmentus. Mažmeninės prekybos duomenys rodo aiškią tendenciją – papildomi pinigai daugiausia buvo nukreipti į didesnius ir ilgiau planuotus pirkinius, tokius kaip baldai, buitinė technika, būsto atnaujinimas, sveikatos prekės ar automobiliai, o ne kasdienėms prekėms. Devynių ilgalaikio vartojimo prekių segmentų augimas po pirmųjų išmokų paspartėjo iki 18%, kai iki reformos siekė vos 6,9%, o kasdienio vartojimo prekių kategorijose panašaus pokyčio nefiksuota.
„Diskusijose apie II pensijų pakopos lėšas dažnai buvo keliama prielaida, kad didelė dalis šių pinigų bus greitai išleista kasdienėms reikmėms. Tačiau matomi duomenys rodo kitokį vaizdą. Žmonės papildomas lėšas daugiausia nukreipė į didesnės vertės ir ilgiau planuotus pirkinius, kurie dažnai būna atidedami dėl finansinių priežasčių. Tai rodo, kad žmonės šiuos pinigus dažnai vertino kaip galimybę įgyvendinti anksčiau atidėtus sprendimus, susijusius su gyvenimo kokybės gerinimu, būsto atnaujinimu, sveikata ar mobilumu“, – sako Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas.
2026 m. balandį daugiau nei pusė milijono Lietuvos gyventojų gavo pirmąją iš II pensijų pakopos atsiimtų lėšų dalį – apie 2,9 mlrd. eurų, vidutiniškai po 5 600 eurų žmogui. Liepą sekė dar viena, mažesnė, maždaug 0,67 mlrd. eurų išmokų banga, o spalį trečiajame lange pasitraukusiems 47,8 tūkst. gyventojų išmokėta apie 0,35 mlrd. eurų. Balandžio-rugpjūčio mažmeninės prekybos statistika pirmą kartą leidžia įvertinti, kaip šios lėšos paveikė vartojimo įpročius.
Nors bendra mažmeninė prekyba balandį-rugsėjį augo 6,1%, palyginti su 5,4% vidurkiu per ankstesnius dvylika mėnesių, ryškiausi pokyčiai buvo matomi ne visoje prekyboje, o konkrečiuose segmentuose. Didžiausias augimo impulsas teko ne maisto prekių kategorijoms, ypač toms, kuriose gyventojai įprastai priima didesnės vertės pirkimo sprendimus.
Analizė rodo, kad devynių ilgalaikio vartojimo prekių segmentų – automobilių, buitinės technikos, baldų ir apšvietimo įrangos, statybos ir remonto prekių, garso ir vaizdo technikos, kompiuterių, telekomunikacijų įrangos, laikrodžių ir juvelyrinių dirbinių bei medicinos ir optikos prekių – vidutinis augimas balandį-rugpjūtį siekė 18%. Palyginimui, per ankstesnius dvylika mėnesių šių segmentų augimo vidurkis sudarė 11,2%, o per aštuonis mėnesius iki pirmųjų išmokų buvo vos 6,9%.
Tuo metu vienuolikos kitų segmentų, tarp kurių maisto, degalų, vaistinių, kosmetikos, drabužių, knygų, žaislų, gėlių, augintinių prekių, sporto reikmenų, internetinės prekybos ir kitų nespecializuotų parduotuvių, augimas iš esmės nepasikeitė ir padidėjo tik nuo 7,9% iki 8,3%. Skirtumas tarp šių dviejų grupių nuo maždaug dviejų procentinių punktų išaugo iki daugiau nei devynių procentinių punktų.
Didžiausias pokytis užfiksuotas buitinės technikos segmente. Iki balandžio jo apyvarta buvo sumažėjusi 9,5%, tačiau po pirmųjų išmokų pradėjo augti 14,7%. Baldų ir apšvietimo įrangos augimo tempas padidėjo nuo 11% iki 20,3%, statybos ir remonto prekių – nuo 8,6% iki 15,5%, laikrodžių ir juvelyrinių dirbinių – nuo 17,9% iki 25,4%, o medicinos ir optikos prekių – nuo 21,6% iki 29,8 %.
Šiuos rezultatus papildo ir pavasarį atlikta gyventojų apklausa. Joje 29% lėšas atsiėmusių respondentų nurodė planuojantys pinigus skirti baldams ar buitinei technikai, o 13% – sveikatos reikmėms. Vėlesni mažmeninės prekybos duomenys rodo, kad gyventojų ketinimai iš esmės sutapo su faktiniu vartojimo elgesiu.
„II pensijų pakopos pinigų efektas matomas ne tik augimo tempuose, bet ir pačioje vartojimo struktūroje. Papildomos lėšos didžiausią efektą sukūrė ten, kur sprendimai paprastai priimami ilgesniam laikui – įsigyjant automobilį, atnaujinant būstą ar investuojant į namų ūkį. Tuo metu kasdienio vartojimo segmentuose pokytis buvo gerokai mažesnis. Tai rodo, kad didelė dalis gyventojų šias lėšas panaudojo ne einamosioms išlaidoms, o anksčiau atidėtiems planams įgyvendinti“, – sako A. Izgorodinas.
Poveikį patvirtina ir skirtingų segmentų augimo dinamika. Buitinės technikos (+21,3%), statybos ir remonto prekių (+18,9%) bei medicinos ir optikos prekių (+45,7%) segmentuose augimo pikas pasiektas jau balandį, kai gyventojai gavo pirmąją išmokų bangą. Medicinos ir optikos bei statybos ir remonto prekėms tai buvo geriausi rezultatai nuo 2022 m. pradžios.
Tuo metu didesnio pasirengimo reikalaujantys sprendimai buvo priimami vėliau. Automobilių pardavimai birželį augo 42,6% ir pasiekė sparčiausią tempą nuo 2022 m. spalio, o baldų pardavimai liepą didėjo 26,1% ir buvo didžiausi nuo 2022 m. vasario. Tam įtakos turėjo ir antroji išmokų banga liepą.
Kitų veiksnių įtaka šiems pokyčiams buvo ribota. Nors darbo užmokestis popieriuje balandį-rugpjūtį didėjo 7-11 %, dėl spartėjusios infliacijos, kuri rugsėjį pasiekė 6,1%, realus pajamų augimas sudarė tik 2-5 %. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis nuo kovo iki birželio išliko neigiamas ir tik liepą bei rugpjūtį nežymiai pakilo virš nulio. Tuo metu drabužių, kosmetikos ar internetinės prekybos segmentuose panašaus augimo šuolio nebuvo.
Šešių mėnesių slankiojo vidurkio duomenys rodo, kad automobilių, laikrodžių ir juvelyrinių dirbinių, baldų ir apšvietimo įrangos, statybos ir remonto bei medicinos ir optikos prekių segmentai 2026 m. rugpjūtį pasiekė aukščiausią realios apyvartos lygį nuo 2014 metų. Elektronikos, buitinės technikos ir baldų agreguotas segmentas rekordines apimtis fiksavo ir rugsėjį. Rekordinį lygį rugsėjį pasiekė ir visa mažmeninė prekyba.
„Šie rezultatai atskleidžia ne tik tai, kaip buvo panaudotos papildomos lėšos, bet ir platesnę tendenciją. Lietuvos gyventojai, gavę daugiau finansinės laisvės, pirmiausia linkę spręsti praktinius ir ilgalaikę naudą kuriančius klausimus – atnaujinti būstą, pasirūpinti sveikata, įsigyti seniai planuotus pirkinius. Tai sprendimai, kurie daugeliui šeimų kuria vertę gerokai ilgiau nei vieną mėnesį ar vieną pirkinių krepšelį“, – sako „Citadele“ banko ekonomistas A. Izgorodinas.
Pranešime minimas poveikis įvertintas lyginant realios (pašalinus kainų ir sezono įtaką) mažmeninės apyvartos vidutinį metinį augimą 2026 m. balandį–rugpjūtį su kiekvieno segmento vidurkiu per ankstesnius dvylika mėnesių. Detalūs segmentai skelbiami tik iki rugpjūčio, rugsėjo duomenys yra tik stambiems agregatams.