„Citadele“ bankas (Lietuva)

Karantinas keičia apsipirkimo įpročius: gyventojai neskuba į fizines parduotuves

Paskelbta

Nors fizinės prekybos vietos, laikantis COVID-19 saugumo reikalavimų, veiklą vykdyti gali jau keletą mėnesių, gyventojai neskuba atsisakyti per karantiną susiformavusių apsipirkimo internetu įpročių. „Citadele“ banko iniciatyva tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa atskleidė, kad net 28 proc. lietuvių po karantino atlaisvinimų birželio pradžioje dar nesilankė fizinėse ne maisto prekių parduotuvėse, nors jos Lietuvoje buvo atidarytos nuo balandžio vidurio. Latvijoje ši dalis siekia 34 proc., o Estijoje – 29 proc.

Daugiau nei trečdalis (35 proc.) lietuvių į fizines ne maisto prekių parduotuves birželio pradžioje buvo nuvykę įsigyti tik būtinų prekių, kurių negalėjo nusipirkti internetu. Penktadalis (23 proc.) gyventojų į prekybos vietas skubėjo siekdami pasinaudoti specialiomis akcijomis ir pasiūlymais. 12 proc. dar tik planuoja vykti į parduotuves įsigyti reikiamų prekių.

„Pandemija neabejotinai lėmė naujus pirkimo įpročius ir poreikius, netgi tam tikrą vartotojų požiūrio poslinkį. Nemažai gyventojų per pandemiją pirkimą internetu išbandė pirmą kartą ir liko toliau naudotis šiuo prekybos kanalu. Kiti internetu ėmė pirkti dažniau. Be to, ir pati rinka prisitaikė prie pasikeitusių aplinkybių – pradėjo veikti daugybė naujų e. parduotuvių, išaugo internetu siūlomų prekių grupių įvairovė. Verslui internetas yra išties efektyvus, o vartotojams – patogus prekybos kanalas. Dėl to nenuostabu, kad net ir laisvėjant karantino suvaržymams dalis gyventojų pirmenybę toliau teikia e. parduotuvėms“, – sako už mažmeninės bankininkystės paslaugas Baltijos šalyse atsakinga „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė.

Apklausos duomenimis, daugiausia dar nesilankiusių fizinėse ne maisto prekių parduotuvėse yra tarp vyriausių, 55–74 metų, apklausos dalyvių. Į fizines prekybos vietas dar nebuvo užsukę 39 proc. jų. 18–24 metų jaunimas rečiausiai teigė, kad po karantino atlaisvinimų dar nebuvo apsilankę ne maisto prekių parduotuvėse. Užsukę į parduotuves dar nebuvo 20 proc. jų.

Statistikos departamento duomenimis, pernai internetu bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių pirko 54 proc. 16–74 metų šalies gyventojų – beveik 6 proc. daugiau nei 2019 m. ir dešimtadaliu daugiau nei 2018-aisiais. Aktyviausiai internetu pernai pirko 25–34 metų gyventojai – net 86 proc. per pastaruosius 12 mėnesių.

Dauguma (77 proc.) internetu 2020 m. pirkusių Lietuvos gyventojų per tris mėnesius atliko iki 5 užsakymų. Daugiausia (73 proc.) e. prekybos vartotojų pirkiniams internetu per tris mėnesius išleido iki 300 eurų.

Didžiausią internetu įsigyjamų prekių bei paslaugų dalį pernai sudarė drabužiai, avalynė ir aksesuarai (23 proc.), kosmetika, grožio ir sveikatingumo produkcija (12 proc.), vaistai, maisto papildai ir vitaminai (12 proc.). Po dešimtadalį e. prekybos užsakymų teko transporto paslaugoms ir buitinei technikai bei elektronikai. Po 8 proc. visų e. parduotuvėse įsigyjamų paslaugų ir prekių sudarė maisto produktai ir gėrimai; baldai, interjero reikmenys ir sodininkystės prekės; bilietai į kultūros ir kitus renginius.

Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko užsakymu tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų birželio mėnesį. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta po tūkstantį ir daugiau 18–74 metų gyventojų.