„Citadele“ banko užsakymu sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojai, turėdami finansines galimybes, rinktųsi gyventi didmiesčio priemiestyje arba kaimo vietovėje. Tokį pasirinkimą nurodė atitinkamai po 28 ir 27 proc. apklaustųjų. Didmiesčio centre norėtų gyventi tik 15 proc. apklausos dalyvių.
Į klausimą, ar COVID-19 pandemijos metu yra pagalvoję, kad dėl susidariusios situacijos norėtų pakeisti būstą, teigiamai atsakė 29 proc. apklaustų gyventojų. Panaši tendencija ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje pakeisti būstą dėl pandemijos norėtų trečdalis gyventojų, Estijoje – kas penktas.
Didmiesčiai ne tokie patrauklūs
Apklausos duomenimis, lietuviams patrauklesni tapo ne tik priemiesčiai ir kaimo vietovės, bet ir mažesni miestai, į kuriuos mūsų šalies gyventojai rinktųsi persikelti dažniau nei Baltijos šalių kaimynai. Šį pasirinkimą nurodė 16 proc. mūsų šalies gyventojų, gyvenamąją vietą mažesniuose miestuose rinktųsi 12 proc. apklaustų latvių ir mažiau nei dešimtadalis estų.
Mažiausiai patrauklus gyvenamosios vietos variantas visų Baltijos šalių gyventojams, kaip atskleidė apklausa, yra vadinamieji miegamieji didmiesčio rajonai. Čia norėtų gyventi tik po 11 proc. apklaustų Lietuvos ir Latvijos gyventojų ir vos 5 proc. Estijos gyventojų. Jei leistų finansinės galimybės, gyvenimą didmiesčio centre rinktųsi 10 proc. latvių ir 15 proc. estų.
Namai, kur dirbame, mokomės ir poilsiaujame
Galvojantys apie persikėlimą lietuviai dažniausiai teigė norintys gyventi nuosavame name – tokią priežastį nurodė 14 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje. 7 proc. apklaustųjų nurodė, kad norėtų didesnio būsto, 5 proc. norėtų persikelti į mažiau apgyventą vietą. Tik 4 proc. apklaustųjų nurodė norintys gyventi mažesniame, ekonomiškesniame būste.
„Pandemija gerokai pakoregavo daugelio žmonių kasdienybę – skirtingai nei anksčiau, dabar namuose praleidžiame didžiąją laiko dalį, nes čia tenka ir dirbti, ir mokytis, ir poilsiauti, ir šventes švęsti. Namų, į kuriuos grįžtame tik pernakvoti, idėja šiandien nėra tokia aktuali. Visa tai verčia permąstyti ir savo prioritetus, ir atitinkamai reikalavimus, keliamus tiek būstui, tiek pačiai gyvenamajai vietai. Vykstantys pokyčiai, tikėtina, bus ilgalaikiai, nes galimybe dalį darbo laiko dirbti iš namų žmonės naudosis ir tuomet, kai gyvenimas grįš į įprastas vėžes. Tad ir gyventi „arti darbo“ nebebus taip aktualu, kaip anksčiau. Žinoma, pasirinkimas priklausys ir nuo to, ar šeimoje yra vaikų, lankančių darželius ir mokyklas“, – komentuoja už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę atsakinga „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė.
Pandemija pakoregavo ir būsto kreditų procesą
Pandemija pakeitė ir būsto kreditų teikimo procesą – jis persikėlė į skaitmeninę erdvę. Konsultacijos su banko specialistais, derybos, dokumentų pateikimas ir jų pasirašymas vyksta nuotoliniu būdu, todėl daugėja atvejų, kai kreditai suteikiami klientui nė karto fiziškai neatvykus į banko skyrių.
Gyventojų apklausa taip pat parodė, kad maždaug pusei lietuvių būsto kredito paraišką yra patogiausia pateikti interneto banke ar mobiliojoje banko programėlėje. Trečdalis lietuvių konsultacijas dėl būsto kredito rinktųsi gauti telefonu arba vaizdo skambučiu. Tokia pat dalis nuotoliniu būdu pasirašytų ir kredito sutartį.
Tiesa, apklausos duomenimis, latviai ir estai į nuotolinį kredito gavimo procesą žiūri dar palankiau nei lietuviai. 62 proc. Latvijos gyventojų ir 71 proc. estų būsto kredito paraiškas yra linkę pateikti elektroniniu būdu.
„Citadele“ banko užsakymu tyrimų bendrovė „Norstat“ Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko šių metų sausio mėnesį. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.