Metų pradžia – puiki proga tobulinti turimus ar ugdyti naujus įpročius. Viena sričių, kurioje prasidėjus naujiems metams žmonės neretai siekia pokyčių, yra asmeniniai finansai. Visgi įgyvendinti savo naujamečius pažadus ne visada paprasta. „Citadele“ banko verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis sako, kad bet kokius pokyčius bus paprasčiau įgyvendinti, jei jų imsimės mažais, bet nuosekliais žingsniais.
Objektyviai įvertinkite savo finansinę padėtį
Savo finansinę padėtį žmonės dažnai linkę vertinti vien iš neigiamos pusės – nerimaudami dėl infliacijos ir augančių kainų, skaičiuodami, kiek pajamų reikia atidėti būtinosioms išlaidoms ir sąskaitoms, kitiems finansiniams įsipareigojimams. Tačiau turėtume įvertinti ir savo turimą tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą, santaupas ir kitas finansines, pavyzdžiui, gyvybės draudimo, apsaugas.
„Visapusiškas savo įsipareigojimų ir valdomo turto įvertinimas leis susidaryti tikslesnį asmeninių finansų vaizdą, išryškinti tam tikras tendencijas ir prioritetus, atskleisti turimas galimybes ir poreikius. Tokį asmeninių savo, šeimos finansų auditą patartina atlikti bent kartą per metus. Tai leidžia aiškiau pamatyti, ką reikėtų keisti, ir lengviau sekti šių pokyčių progresą“, – sako „Citadele“ banko atstovas D. Burdaitis.
Apsibrėžkite metų tikslus
Nors tiksliai įsivertinti galimas visų metų išlaidas išties nelengva užduotis, specialisto teigimu, svarbu planuoti didžiausius pirkinius, apgalvoti esamų ir galimų naujų finansinių įsipareigojimų apimtį. Kitaip tariant, apsibrėžti metų siekius ir tikslus. Pavyzdžiui, naujaisiais metais planuojant keliauti, patartina iš anksto tam numatyti biudžetą ir atsidėti reikiamą sumą arba ją sutaupyti kas mėnesį skiriant dalį pajamų „atostogų fondui“.
„Panašiai galima planuoti ir kitus didesnius pirkinius – jiems rekomenduojama iš anksto numatyti tam tikrą sumą pinigų. Be to, į finansinį kalendorių taip pat pravartu įtraukti didžiąsias metų ar šeimos šventes, kurios paprastai yra susijusios su papildomomis išlaidomis. Žinoma, visko suplanuoti neįmanoma, tačiau net ir neišsamus planas, kurį teks koreguoti bėgant metams, vis tiek geriau nei jokio plano“, – sako D. Burdaitis.
Finansinė pagalvė – būtina
Pasak eksperto, nenumatytiems atvejams kaupiamos lėšos taip pat turėtų būti kiekvieno finansinio plano dalimi. Tokio rezervo dar neturintiems gyventojams rekomenduoja jį susikaupti reguliariai, kiekvieną mėnesį atsidedant dalį pajamų, pavyzdžiui, 10–15 proc. darbo užmokesčio.
„Rekomenduojama turėti sukaupus bent 3–6 mėnesių nuolatinių asmeninių ar šeimos pajamų dydžio neliečiamas santaupas. Jos skirtos vieninteliam tikslui – padėti išgyventi nenumatytais atvejais, kai žmogus laikinai netenka pragyvenimo šaltinio, pavyzdžiui, prarado darbą ir ieško naujo ar laikinai neteko darbingumo. Atsidedant dalį lėšų nenumatytiems atvejams sukuriamas finansinio saugumo ir stabilumo pagrindas“, – atkreipia dėmesį D. Burdaitis.
Nepamirškite ilgalaikės perspektyvos
Nors metų sandūra yra geras atskaitos taškas ir proga susidėlioti finansinius prioritetus ateinantiems dvylikai mėnesių, svarbu nepamiršti ir ilgalaikės perspektyvos. „Kaupti lėšas sąskaitoje ar juo labiau namuose nėra efektyvu. Žinia, pinigai uždirba pinigus, tačiau tam juos reikia protingai investuoti. Tiesiog atsidedant 50 eurų per mėnesį, jų vertė ilgainiui sumažės dėl infliacijos, tačiau, investavus šiuos pinigus, įmanoma nuo to apsisaugoti. Tokios lėšos užtikrins saugesnę ateitį“, – pastebi „Citadele“ atstovas.
Stenkitės laikytis finansinio plano, bet nebūkite sau per griežti
Kai asmeninių ar šeimos finansų auditas atliktas, prioritetai sudėlioti, o išlaidos ir lėšos santaupoms suplanuotos, telieka šio plano laikytis. Žinoma, nebūtinai tai yra lengva, geriausia, kai finansiniai metai planuojami pamėnesiui. Tai leidžia nuosekliau siekti savo tikslų ir metams einant atlikti reikiamas korekcijas.
„Būna, kad susiplanavę finansus žmonės stengiasi nuo plano žūtbūt nenukrypti, todėl graužiasi dėl kiekvieno papildomai išleisto euro arba apskritai numoja ranka ir plano nebesilaiko. Visgi patirtis rodo, kad papildomų išlaidų išvengti beveik neįmanoma, todėl biudžete į tai taip pat turėtų būti atsižvelgta. Į išlaidas pravartu žvelgti vertinant suteikiamą naudą – jei tam tikras pirkinys prisideda prie asmens ar jo šeimos gerovės, sveikatos, patogumo, toks daiktas, tikėtina, vertas išlaidų. Ir priešingai – jei nemažai išlaidų tenka vienadieniams, jokios vertės nesuteikiantiems pirkiniams, galbūt jas verta apkarpyti?“ – pataria D. Burdaitis.