Karas Ukrainoje ir jo ekonominiai padariniai tarp Baltijos šalių gyventojų pasėjo nemažai nerimo ir dalį žmonių paskatino labiau ruoštis nenumatytiems atvejams. Visgi daug gyventojų tam stokoja finansinių galimybių. Kaip rodo „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa, nors 12 proc. lietuvių prasidėjus karui ėmė taupyti, dešimtadalis lietuvių dėl išaugusių pragyvenimo išlaidų buvo priversti santaupų kaupimą pristabdyti.
Dar 16 proc. gyventojų sutaupyti negali, nes gyvena nuo algos iki algos, o 18 proc. to nedaro dėl kitų priežasčių. Be to, 5 proc. lietuvių pastaraisiais mėnesiais teko pradėti naudoti pinigus iš anksčiau sukauptų finansinių rezervų.
Apklausos duomenimis, vos 3 proc. lietuvių taupyti atsideda daugiau nei 100 eurų per mėnesį. Beveik dešimtadalis (8 proc.) apklausos dalyvių nenumatytiems atvejams ruošiasi rudens ir žiemos sezonui sukaupdami ne tik piniginių, bet ir kitų (pvz., maisto) atsargų.
Džiugu, kad 44 proc. lietuvių taupymo įpročiams karas jokios įtakos neturėjo. Kaip anksčiau, taip ir dabar jie kaupia finansinį rezervą.
„Augančių pragyvenimo išlaidų kontekste taupymas dažnam gyventojui tampa vis sudėtingesne užduotimi. Visgi santaupos nenumatytiems atvejams yra labai svarbios siekiant užsitikrinti savo ir savo šeimos finansinį saugumą. Sutaupyti gali padėti kruopštus išlaidų peržiūrėjimas ir tinkamas prioritetų susidėliojimas, pirmenybę teikiant turimiems finansiniams įsipareigojimas ir būtiniausioms reikmėms. Taupyti rekomenduojama atsidėti 20 proc. mėnesio pajamų ir sukaupti 3–6 mėnesių būtinosioms išlaidoms prilygstančią finansinę pagalvę, o po to pasirūpinti ir ilgalaikiais tikslais“, – sako Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
Dėl vienų ar kitų priežasčių santaupų nekaupiantys Lietuvoje dažniau nei moterys (42 proc.) pripažino vyrai (45 proc.). Palyginti su moterimis, jie taip pat rečiau teigė taupę iki karo pradžios ir tai toliau darantys dabar, (atitinkamai 40 ir 47 proc.).
Nuo algos iki algos gyvenantys ir dėl to galimybių taupyti neturintys dažniausiai teigė 40–49 metų lietuviai (19 proc.). Dėl išaugusių kaštų tai daryti nustojusių daugiausia 40–49 metų (12 proc.) ir 50–59 metų (12 proc.) grupėse. Dėl kitų priežasčių dažniausiai netaupo 18–29 metų jaunimas (20 proc.).
Latvijoje negalintys atsidėti ateičiai, nes gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, teigė 23 proc. respondentų, o 9 proc. buvo priversti taupymą nutraukti dėl išaugusių pragyvenimo išlaidų. Dar 18 proc. latvių netaupo dėl kitų priežasčių. Prasidėjęs karas taupyti pinigus paskatino 13 proc. kaimyninės šalies gyventojų.
Estijoje įtempti finansai taupyti trukdo 21 proc. gyventojų. Po karo pradžios taupymą atidėti teko 15 proc. estų. Dėl kitų priežasčių netaupo 16 proc. šios šalies gyventojų. Kilus karui pinigų nenumatytiems atvejams atsidėti pradėjo 15 proc. estų.
Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko iniciatyva šių metų liepos mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje šalyje apklausta po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.