„Citadele“ bankas (Lietuva)

Kaip aplenkti infliaciją augančiomis pajamomis?

Paskelbta

Pastaraisiais metais atlyginimai Lietuvoje kilo išties sparčiai. Tačiau infliacijai įsisiūbavus, o ekonomikos situacijai dėl geopolitinių priežasčių ir energetikos krizės sudėtingėjant, kainų kilimo kreivė jau lenkia darbo užmokesčio. Kaip subalansuoti savo finansus ir atrasti galimybių padidinti pajamas, jei atlyginimas aukštos infliacijos laikotarpiu nekyla? Patarimais dalijasi „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, Rūta Ežerskienė.

Svarbu išnaudoti savo potencialą

R. Ežerskienės teigimu, nors visi gyventojai norėtų, kad jų atlyginimai nuolat didėtų, tam ne visuomet yra galimybių, ypač šiuo metu, kai daug darbdavių susiduria su iššūkiais dėl aukštų energijos kainų, vis dar jaučiamų pandemijos padarinių ir poreikio prisitaikyti prie naujų verslo plėtros sąlygų geopolitiniame kontekste. Dėl to svarbu ieškoti galimybių savo pajamas padidinti kitais būdais.

„Visų pirma, galima efektyviau išnaudoti savo laiką, o laisvas valandas paskirti pajamas generuojančioms veikloms. Tai gali būti už tam tikrą atlygį prisiimamos papildomos užduotys esamoje darbovietėje, savarankiška veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą ar kitas papildomas darbas, jei tik tam yra laiko, noro, idėjų ir energijos. Ieškant papildomų pajamų šaltinių, žinoma, svarbu nepamiršti darbo ir poilsio balanso, į šoną nenustumti asmeninio gyvenimo. Tačiau papildomos veiklos dažnai žmonėms gali būti į naudą tiek finansiniu, tiek asmeninio tobulėjimo atžvilgiu“, – sako R. Ežerskienė.

Galimas būdas uždirbti daugiau – plėsti atsakomybes

Anot banko atstovės, kitas variantas – pasikalbėti su vadovais dėl galimybių išbandyti naujas, papildomas, o dažnai ir geriau apmokamas pareigas. R. Ežerskienės teigimu, neretai darbuotojai patys nuvertina savo potencialą imtis daugiau atsakomybės ar kompetencijų reikalaujančių pareigų ir taip uždirbti daugiau.

Nepamirškite peržiūrėti esamo turto ir pajamų šaltinių – juos galima dar labiau išnaudoti

„Galiausiai verta pagalvoti apie pasyvių pajamų šaltinius. Galbūt žmogui priklauso seniai nenaudojamas garažas, kurį būtų galima išnuomoti; gal jau gaunamos tam tikros pajamos iš nuomos, tačiau jas būtų galima padidinti nekilnojamąjį turtą šiek tiek paremontavus. Neretai žmonės pamiršta ir apie kažkada įsigytus vertybinius popierius – galbūt jų vertė išaugo ir dabar yra palankus metas juos parduoti ir taip užsidirbti. Visuomet svarbu nepraleisti galimybių“, – sako R. Ežerskienė.

Dauguma lietuvių didesnio atlyginimo neprašo

Kaip rodo „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa, nors kainos auga, beveik 71 proc. lietuvių pakelti atlyginimą darbdavių pastaruoju metu neprašė. Tokiam žingsniui ryžosi 16 proc. lietuvių.

Dešimtadalis respondentų (11 proc.) pakelti atlyginimą planuoja reikalauti greitu metu. Visgi daugiau gyventojų (17 proc.) nusiteikę pesimistiškai ir didesnės algos prašyti neketina, nes mano, kad tai neduotų jokio rezultato.

Dar 3 proc. apklausos dalyvių pripažino paprasčiausiai stokojantys drąsos šiuo klausimu kreiptis į darbdavius. 6 proc. gyventojų nurodė esantys sau vadovai, tad dėl atlyginimo kėlimo neprivalantys niekur kreiptis.

Apklausos duomenys rodo, kad Latvijoje didinti atlyginimą dėl augančių kainų pastaruoju metu prašė 15 proc. gyventojų. Estijoje tam ryžosi tokia pat dalis respondentų kaip ir Lietuvoje – 16 proc.

Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje daugiausia žmonių mano, kad prašyti pakelti atlyginimą nebūtų rezultatyvu. Mūsų šalyje taip mano 17 proc., Estijoje – 15 proc., o Latvijoje – tik 6 proc. gyventojų. Reikalauti didesnių atlyginimų iš Baltijos šalių gyventojų nedrąsiausi yra estai. 5 proc. jų pripažino nesiryžtantys to daryti (Lietuvoje – 3 proc., Latvijoje – 1 proc.).

Net ir kainoms augant būtina nepamiršti taupyti

„Sparčiai augant kainoms gyventojams tenka prisitaikyti. Visgi ne visi turi galimybę bet kuriuo metu padidinti savo pajamas. Tokiu atveju būtina daugiau dėmesio skirti išlaidoms suvaldyti. To siekiant svarbu tinkamai susidėlioti prioritetus, pirmiausia atsižvelgti į turimus įsipareigojimus ir būtinuosius poreikius. Taip pat reikia ieškoti galimybių sutaupyti – pavyzdžiui, galbūt pakoregavus kai kuriuos savo įpročius galima namuose sumažinti energijos suvartojimą ir sąskaitas už komunalines paslaugas“, – sako R. Ežerskienė.

Anot R. Ežerskienės, net ir augant kainoms reikėtų nepamiršti taupyti. Per mėnesį atsidedant bent dešimtadalį (o dar geriau – 20 proc.) pajamų galima geriau pasiruošti galimiems netikėtumams ateityje ir sukaupti lėšų ilgalaikiams tikslams. Ekspertės teigimu, valdant finansus ir taupant labai svarbu suformuoti pajamas atitinkantį asmeninį ar šeimos biudžetą ir jo neviršyti. Tam reikia atidžiai sekti išlaidas – pavyzdžiui, kaupti ir kas savaitę peržiūrėti prekybos ir paslaugų vietose gaunamus čekius, naudotis mobiliosiomis programėlėmis. Taip pat svarbu racionaliai planuoti apsipirkimus – iš anksto susidaryti pirkinių sąrašą, vengti spontaniškų išlaidų.

„Nors subalansuoti savo finansus, kai kainos auga sparčiau nei atlyginimas, gali būti nelengva, tai yra įmanoma. Tiesiog reikia šiek tiek daugiau planavimo ir disciplinos. Be abejo, taip pat svarbu ieškoti galimybių padidinti savo pajamas“, – sako R. Ežerskienė.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų liepos mėnesį. Kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.