„Citadele“ jau penktą kartą nuo Europos centrinio banko (ECB) sprendimo didinti bazines palūkanų normas savo klientams kelia terminuotųjų indėlių palūkanas visose Baltijos šalyse. Tai turės teigiamos įtakos Lietuvos gyventojų santaupoms.
Fiziniams ir juridiniams asmenims renkantis terminuotąjį indėlį eurais nuo 12 mėnesių iki 5 metų laikotarpiui, metinė indėlio palūkanų norma yra 2,5 proc. (buvo 2 proc.). Padidintos ir trumpesnių terminų indėlių metinės palūkanos: 6 mėn. – nuo 1 proc. iki 1,5 proc. ir 9 mėn. – nuo 1,1 proc. iki 1,5 proc. Minimali indėlio suma – 150 eurų. Atnaujintos palūkanų normos taikomos jau nuo kovo 24 d. ir šiuo metu yra vienos didžiausių bankinio sektoriaus mokamų palūkanų už terminuotuosius indėlius. Terminuotojo indėlio sąskaitos atidarymas ir tvarkymas yra nemokamas. Susipažinti su terminuotųjų indėlių taisyklėmis ir sąlygomis galima banko interneto svetainėje.
„Metų pradžioje atlikta gyventojų apklausa parodė, kad vienas populiariausių 2023 m. finansinių tikslų visose Baltijos šalyse yra taupymas. Augančios indėlių palūkanos yra puiki paskata šiam tikslui įgyvendinti, nes kuo didesnė indėlių grąža, tuo daugiau klientai linkę taupyti. ECB bazinės palūkanų normos didinimas turi įtakos gyventojų kredito mokėjimams, tačiau terminuotųjų indėlių palūkanų normų kėlimas turės tam teigiamos įtakos ir bus tam tikra atsvara išaugusioms kredito įmokoms“, – sako „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, Rūta Ežerskienė.
Nepaisant pasaulinių įvykių įtakos, privačių asmenų santaupos visų tipų indėlių pavidalu turi tendenciją didėti. Nors dėl didelės infliacijos pastaraisiais metais stebime lėtėjantį privačių klientų indėlių augimo tempą, augimas vis tiek išlieka – indėlių eurais augimas šių metų vasario pabaigoje buvo 5,2 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė beveik 21,1 mlrd. eurų. Įmonių indėlių apimtis per metus išaugo 13,4 proc. ir siekė beveik 10,2 mlrd. eurų.
Kol kas populiariausias būdas laikyti pinigus banke yra sąskaitos iki pareikalavimo ir einamosios sąskaitos – sudaro 92,9 proc. privačių asmenų laikomų lėšų banke, tačiau, atsižvelgdami į palūkanų normų augimą, galime tikėtis didesnio susidomėjimo pervesti santaupas į pelningesnes priemones – terminuotuosius indėlius ar taupomąsias sąskaitas. Taip pat gyventojai galėtų svarstyti kitas didesnę grąžą duodančias priemones, tokias kaip obligacijos ar investiciniai fondai.
„Nemaža dalis Lietuvos gyventojų turi pakankamai santaupų, kad galėtų ne tik užsitikrinti finansinę pagalvę, bet ir kitiems ilgalaikiams finansiniams tikslams, pavyzdžiui, taupyti vaikų mokslams ir panašiai“, – sako R. Ežerskienė.