Jeigu finansų rinkų lūkesčiai pasitvirtins ir trijų mėnesių „Euribor“ šių metų pabaigoje pasieks 3 proc., Lietuvos individualių namų rinka priartės prie lygio, nuo kurio nekilnojamojo turto sandorių aktyvumas istoriškai pradeda mažėti. Tuo metu butų rinka išlieka atsparesnė ir ribą paprastai pasiekia tik „Euribor“ pakilus iki 3,5-4 proc., rodo „Citadele“ banko analitikų atlikta analizė.
Analizė rodo, kad individualių namų rinkai jautrus trijų mėnesių „Euribor“ lygis yra tarp 3 ir 3,5 proc. Kol palūkanos išlieka žemiau šios ribos, namų pirkimo sandorių skaičius paprastai auga. Tačiau pasiekus šį intervalą sandorių aktyvumas vidutiniškai sumažėja 1,7 proc.
Butų rinka yra atsparesnė. Jos lūžio lygis paprastai siekia 3,5-4 proc. Kol „Euribor“ neviršija šio intervalo, butų pirkimo sandorių skaičius vidutiniškai auga 4,8 proc. per metus, tačiau peržengus šią ribą ima mažėti. Tai reiškia, kad butų segmentas ilgiau atlaiko augančias palūkanas, tačiau jautrumo lygį pasiekęs reaguoja gerokai staigiau nei individualių namų rinka.
„Euro zonos infliacija šiandien ne artėja prie Europos Centrinio Banko siekiamo 2 proc. lygio, o nuo jo tolsta. Matome vis daugiau ženklų, kad išaugusių energijos kainų poveikis persiduoda į kitas ekonomikos sritis: spartėja darbo užmokesčio augimas, o paslaugų infliacija išlieka užsispyrusiai aukšta. Todėl rinkos vis rimčiau vertina scenarijų, kad ECB gali tekti dar kartą didinti palūkanų normas. Jeigu trijų mėnesių „Euribor“ metų pabaigoje pasiektų 3 proc., individualių namų segmentas jau atsidurtų prie savo jautriausios ribos, tuo tarpu butų rinka dar turėtų šiek tiek erdvės“, – sako „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Rūta Ežerskienė.
Panašios tendencijos matomos ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje butų sandorių skaičius paprastai auga tol, kol „Euribor“ nesiekia 3,5 proc., o peržengus šį lygį mažėja. Kaune ir Klaipėdoje kontrastas dar ryškesnis: iki kritinio lygio sandorių aktyvumas auga atitinkamai 16,8 proc. ir 19,5 proc., o jam peržengus kritinę ribą krenta. Vertinant visą Lietuvos nekilnojamojo turto rinką, bendras lūžio taškas taip pat formuojasi tarp 3,5 ir 4 proc. „Euribor“ lygio.
Tačiau pasak „Citadele“ banko vadovės, svarbu nepamiršti ir platesnio konteksto.
„Lietuvos būsto rinka šiuo metu išgyvena spartaus augimo etapą, todėl tam tikras aktyvumo sulėtėjimas nebūtinai būtų bloga žinia. Priešingai, jis galėtų padėti išvengti rinkos perkaitimo ir užtikrinti tvaresnę jos plėtrą. Ilgainiui rinkos disbalansai pirkėjams gali kainuoti gerokai daugiau nei keliomis dešimtosiomis procentinio punkto aukštesnis „Euribor“, – sako R. Ežerskienė.
Vis dėlto reikšmingesnis poveikis butų rinkai būtų matomas tik tuo atveju, jei ECB tektų palūkanas didinti daugiau nei vieną kartą.
Remiantis išankstiniais duomenimis, rugpjūtį metinė infliacija euro zonoje pasiekė 3,3 proc. Pagrindiniu jos varikliu išlieka energijos kainos, tačiau vis daugiau ženklų rodo ir vadinamųjų antrinių efektų stiprėjimą, kai energijos kainų augimas persikelia įvairių prekių ir paslaugų kainoms. Darbo užmokesčio augimas euro zonoje šiuo metu siekia 2,9 proc., kai karo Irane pradžioje buvo 2,2 proc., o paslaugų infliacija laikosi apie 3 proc. ir kol kas nerodo ženklų, kad grįžtų prie ECB siekiamo lygio. Šios tendencijos didina tikimybę, kad ECB gali būti priverstas dar kartą kelti palūkanų normas. Rinkos dalyviai tokį scenarijų jau įskaičiuoja į lūkesčius: šiuo metu trijų mėnesių „Euribor“ siekia 2,6 proc., o 2026 m. gruodį, rinkos vertinimu, gali pakilti iki 3 proc.
Siekdami įvertinti, kaip toks scenarijus galėtų paveikti Lietuvos būsto rinką, „Citadele“ analitikai išnagrinėjo, kaip skirtingi trijų mėnesių „Euribor“ lygiai istoriškai buvo susiję su nekilnojamojo turto sandorių skaičiaus dinamika Lietuvoje.