Pasaulinės finansų rinkos rugsėjį užbaigė aiškiai pozityviai – augimas buvo fiksuojamas visose didžiausiose turto klasėse. Tarp akcijų ryškiausiai išsiskyrė besivystančių rinkų indeksas (EM), pakilęs 7,2 proc., daugiausia dėl Kinijos rezultatų ir teigiamų signalų apie laukiamą įmonių pelnų augimą.
JAV akcijos kyla, Europoje – santūrus augimas
JAV akcijos pakilo 3,6 proc., o Europos akcijų rinkos indeksas augo tik 1,5 proc. JAV pusėje teigiamą impulsą suteikė Federalinio rezervų banko sprendimas mažinti palūkanų normas, tačiau didesnį augimą ribojo keli makroekonominiai veiksniai, tarp jų ir šiek tiek spartesnė infliacija rugpjūtį.
JAV ekonomika atspari
JAV ekonominiai duomenys rugsėjį nerodė ryškių problemų. Naujos darbo vietos kūrėsi lėčiau, bet vis dar teigiamu tempu, darbo jėgos pasiūla stabilizavosi, todėl atlyginimų augimas lėtėjo be spartesnio nedarbo šuolio.
JAV naujų būstų pardavimai rugpjūtį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m. pradžios, o namų ūkių vartojimo išlaidos realiąja išraiška per mėnesį padidėjo 0,4 proc., fiksuodamos trečią iš eilės augimą. Infliacija pakilo nuo 2,7 proc. liepą iki 2,9 proc. rugpjūtį, tačiau tai nesutrukdė JAV centriniam bankui pirmą kartą šiemet sumažinti bazinę palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 4–4,25 proc., kartu numatant dar du mažinimus iki metų pabaigos.
Naujausios JAV vyriausybės prognozės rodo, kad antrąjį ketvirtį JAV ekonomika augo 3,8 proc. – gerokai daugiau, nei tikėtasi. Pirmąjį ketvirtį ekonomika buvo susitraukusi 0,6 proc.
Euro zona: paslaugos gelbėja, infliacija vėl spartėja
Euro zonos ekonominė aplinka rugsėjį buvo nevienoda. Nepaisant pesimizmo gamybos sektoriuje, verslo lūkesčiai toliau gerėjo. Bendrasis Pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) pakilo iki 51,2 punkto, daugiausia dėl pagerėjimo paslaugų sektoriuje, kur PMI pasiekė aukščiausią lygį nuo praėjusių metų pabaigos.
Vokietijos gamyba liepą augo pirmą kartą per keturis mėnesius (+2,2 proc.). Kartu su gana stipriu augimu Italijoje tai kompensavo kritimus Ispanijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Rugpjūtį infliacija euro zonoje pakilo iki 2,2 proc. – ir viršijo pastarųjų mėnesių rodiklius bei Europos Centrinio Banko (ECB) tikslą.
Pagrindinė to priežastis – lėtesnis energijos kainų mažėjimas (rugsėjį jos smuko tik 0,4 proc., palyginti su 2 proc. kritimu rugpjūtį). Paslaugų infliacija išaugo nuo 3,1 proc. iki 3,2 proc., o maisto, alkoholio ir tabako kainos kilo lėčiau – 3 proc. ECB antrą kartą iš eilės paliko palūkanų normą nepakitusią (2 proc.).
Rinkos dalyviai toliau lieka prie nuomonės, kad ECB užbaigė bazinių palūkanų mažinimo ciklą – šiuo metu jie nemato priežasčių, dėl kurių ECB turėtų toliau karpyti palūkanas. Tai indikuoja ir naujausios EURIBOR prognozės, kurios rodo, kad 3 mėn. EURIBOR iki pat 2026 m. pabaigos sieks apie 2 proc.
Kinija tempia EM rinkas į viršų
Besivystančios rinkos rugsėjį buvo ryškiausios. Kinijoje taikyti tiksliniai fiskaliniai ir kredito skatinimo veiksniai bei pagerėjusios įmonių pelnų prognozės paskatino akcijų kainų šuolį net 9,3 proc., taip nustatydamos toną visam besivystančių rinkų indeksui.
Nors Indija paskelbė apie gamybos aktyvumo sumažėjimą, lyginant su ankstesniais mėnesiais, Kinijos eksporto augimas išliko teigiamoje zonoje dėl stipresnių rinkų už JAV ribų. Apskritai, be Kinijos, kelios didžiosios besivystančių rinkų ekonomikos pasinaudojo stabilesniu ekonomikos augimu ir šiek tiek palankesne pasauline finansine aplinka, įskaitant silpnesnį JAV dolerį ir žemesnes palūkanų normas. Tai padėjo besivystančių rinkų akcijoms rugsėjį užbaigti ties 7,2 proc. augimo riba.