Atlyginimų šuolio etapas baigėsi, bet gyventojų optimizmas dėl finansų ir būsto rinkos grįžta

Nors atlyginimų augimo lūkesčiai Baltijos šalyse blėsta, gyventojų optimizmas dėl asmeninių finansų ir didesnių pirkinių grįžta – lietuviai labiausiai regione planuoja investicijas į būstą ir namų atnaujinimą, rodo naujausia gyventojų apklausa. „Citadele“ banko ekspertai įvertino namų ūkių nuotaikų pokyčius ir pateikė prognozes dėl atlyginimų, infliacijos ir ekonomikos augimo.

Atlyginimų lūkesčiai silpnėja

Atlyginimų augimo lūkesčiai Baltijos šalyse pastebimai blėsta – Lietuvoje didesnių algų šiemet tikisi vis mažiau žmonių, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos gyventojų finansų ir vartojimo įpročių apklausa.

Lietuvoje gyventojų, laukiančių atlyginimo augimo, šių metų III ketv. sumažėjo iki 15 proc. (II ketv. – 16 proc., I ketv. – 18 proc.). Tuo metu pesimizmas auga – 6 proc. apklaustųjų tikisi algų mažėjimo (I ir II ketv. tokių buvo po 5 proc.).

Situacija Baltijos šalyse nevienoda. Latvijoje algų augimo laukia 12 proc. gyventojų, bet 8 proc. tikisi mažėjimo. Estijoje perspektyvos prasčiausios – tik 6 proc. respondentų viliasi uždarbio augimo.

„Atlyginimų augimas Lietuvoje lėtėja ir pereina į tvaresnę bei brandesnę fazę. Infliacija jau suvaldyta, o nedarbo lygis šalyje auga ir šiemet, kaip prognozuojame, gali pasiekti 6,9 proc. Be to, verslo atsargumą stiprina užsitęsusios ES ir JAV derybos dėl tarifų. Visa tai lemia, kad įmonės jaučia mažesnį spaudimą kelti algas“, – sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Citadele“ prognozuoja, kad atlyginimų augimas Lietuvoje sulėtės nuo 10,7 proc. praėjusiais metais iki 7 proc. šiemet ir 7,5 proc. 2026 m. Tačiau gyventojų perkamoji galia vis tiek turėtų didėti, nes algos kils sparčiau nei kainos – infliacija prognozuojama pasieks 3,5 proc. šiemet ir 3,4 proc. kitąmet.

Tuo pačiu bankas atnaujino šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozes: 2025 m. numatomas 2,5 proc. augimas, o 2026 m. – 3 proc. (0,7 proc. punkto daugiau, nei prognozuota birželį). Anot A. Izgorodino, 2026 m. Lietuvos BVP perspektyvas pagerino sprendimas leisti gyventojams išsiimti dalį antrosios pensijų pakopos lėšų, kurios, patekusios į rinką per vartojimą, taps papildomu vidaus paklausos stimulu ir paspartins ekonomikos augimą.

Daugiausia optimizmo dėl finansų turi lietuviai

Nors atlyginimų perspektyvos prastėja, gyventojų nuotaikos dėl finansinės padėties Lietuvoje ir Latvijoje pastebimai pagerėjo. Estijoje jos išlieka prasčiausios Baltijos šalyse – čia gyventojų optimizmą slopina silpnesnė ekonomika ir padidinti mokesčiai, nors pirmieji atsigavimo ženklai jau matomi.

„Jeigu metų pradžioje gyventojai buvo nusiteikę gana pesimistiškai dėl savo finansų, šiandien jų lūkesčiai tapo labiau subalansuoti – beveik tiek pat žmonių tikisi pagerėjimo, kiek ir pablogėjimo. Tam įtakos turi sparčiau nei kainos augantys atlyginimai bei mažėjantis EURIBOR“, – aiškina „Citadele“ banko ekonomistas.

Gyventojų finansinio optimizmo pokyčius patvirtina ir mažmeninės prekybos rodikliai. Juvelyrikos bei kitų prabangos prekių pardavimai išlieka ties istoriniu maksimumu, o naudotų daiktų prekyba – silpniausia nuo 2021 m. rugpjūčio. Tai rodo, kad gyventojų finansinė padėtis pagerėjo: pirkėjai vis rečiau renkasi naudotas prekes ir drąsiau pereina prie brangesnių vartojimo segmentų.

Lietuvos būsto rinka pereina į nuosaikesnio augimo fazę

Apklausa rodo, kad lietuviai didesnius pirkinius dažniausiai sieja su kelionėmis (21 proc.) ir išlaidomis namams – būsto remontą planuoja 21 proc., įsigyti naujus buitinius prietaisus – 12 proc. Tarp stambių pirkinių sąraše atsiduria ir nauja transporto priemonė (7 proc.) bei būstas (4 proc.). Latvijoje gyventojų, svarstančių įsigyti būstą, dalis per metus padvigubėjo iki 4 proc., o Estijoje daugiausia gyventojų linkę taupyti (12 proc.), bet ne išlaidauti didesniems pirkiniams.

Pasak „Citadele“ banko generalinės direktorės ir valdybos pirmininkės Rūtos Ežerskienės, šie rodikliai – didžiausi šiemet ir rodo augantį pasitikėjimą mažėjančiomis palūkanomis, kurios nebėra tokia našta šeimos biudžetui kaip 2023 m.

„Natūralu, kad pirmiausia atsigavo būsto paskolų segmentas – jis jautriausias palūkanų pokyčiams. Kaip rodo apklausa, paskui šį procesą juda ir vartojimo išlaidos, ypač susijusios su namų priežiūra bei remontu. Tai signalas, kad žmonės pradeda planuoti didesnes investicijas į savo gyvenamąją aplinką“, – teigia R. Ežerskienė.

Prognozės rodo, kad dabartinis 3 mėn. EURIBOR, siekiantis 2 proc., yra žemutinė riba, ir Europos Centrinis Bankas (ECB), tikėtina, šiemet užbaigs pastarųjų metų palūkanų mažinimo ciklą. „Citadele“ banko vadovės R. Ežerskienės teigimu, nukritęs EURIBOR ir sumažėjusios paskolos mėnesio įmokos šiemet išjudino Lietuvos NT rinką – būsto paskolų apimtys pasiekė rekordus ir pralenkė net pandeminį piką.

Tačiau, anot jos, dabar rinka iš šuolio pereina į nuosaikesnio augimo fazę: naujausi duomenys rodo, kad pastaruosius du mėnesius naujų būsto paskolų augimo tempas stabilizavosi ties 60 proc., o Vilniuje ir Kaune butų pirkimo–pardavimo sandorių augimo tempai siekia atitinkamai 30 ir 20 proc.

„Tai signalizuoja, kad baigiasi vadinamasis butelio kaklelio efektas – pirkėjai, ilgai laukę mažesnių palūkanų, staigiai įėjo į rinką, tačiau dabar srautas lėtėja. Vis dėlto aktyvumą dar gali paskatinti kitąmet į rinką pateksiantys antrosios pensijų pakopos pinigai, galimas pradinio įnašo sumažinimas bei būsto pasiūlos trūkumas. Visa tai gali vėl įkaitinti būsto rinką ir išpūsti kainas“, – teigia R. Ežerskienė.

„Citadele“ prognozuoja, kad NT kainų augimas Lietuvoje šiemet sieks 4,5 proc., o kitąmet – 4,1 proc.

Pagrindinių Lietuvos ekonominių rodiklių prognozės (pokytis: 2025 m. birželis vs. rugsėjis)

_{Šaltinis: „Citadele“ banko prognozės}