Baltijos šalyse naujų paskolų rinka toliau auga ir viršija COVID-19 pandemijos pabaigos rodiklius. Didžiausią įtaką augimui daro būsto paskolos – jų apimtis per metus šoktelėjo 76 proc., kai verslo paskolos augo 18 proc. Lietuvoje naujų paskolų augimas išlieka sparčiausias Baltijos regione. Vis dėlto, tikėtina, kad artimiausiu metu dabartinė augimo dinamika gali keistis.
Kaip rodo „Citadele“ banko skaičiavimai, šių metų rugsėjį naujų paskolų verslui ir namų ūkiams apimtys Baltijos regione per metus iš viso padidėjo 36 proc. Palyginimui, pandemijos pabaigoje, kai rinkoje skolinimasis buvo itin atpigęs, naujų paskolų augimo pikas siekė 22 proc.
Sparčiausias naujų paskolų augimas – Lietuvoje
Vis dėlto žvelgiant į atskirų Baltijos šalių rezultatus, paskolų dinamika skiriasi. Latvijoje rugsėjį fiksuotas 20 proc. naujų paskolų augimo tempas ir, nors tai yra didžiausias augimas nuo 2021 m. gegužės, pandemijos metu fiksuotas rekordas dar nėra viršytas.
Panaši situacija stebima ir Estijoje – per pandemiją fiksuotas naujų paskolų augimo rekordas (42,7 proc.), panašu, artimiausiu metu nebus pagerintas, tačiau toliau fiksuojamas itin spartus metinis augimas, siekiantis 37,2 proc.
Tuo metu Lietuvoje naujų paskolų augimas išlieka sparčiausias Baltijos regione ir net viršija pandemijos metu fiksuotą piką, tačiau pastaruoju metu taip pat stabilizavosi ir svyruoja ties 45 proc.
Būsto paskolų augimo spurtas blėsta
Nors daugiausiai stimulo paskolų rinkai suteikia būsto paskolos, jų augimo tempas nebespartėja, o tai ypač pastebima Lietuvoje ir Estijoje. Keli veiksniai rodo, kad Baltijos regiono naujų būsto paskolų rinka įžengia į brandesnio augimo fazę.
Pirma, nors EURIBOR nuo 2023 m. pabaigos piko stabiliai mažėjo ir šiuo metu laikosi ties 2 proc., „butelio kaklelio“ efektas būsto rinkoje blėsta. Didelė dalis gyventojų, laukusių mažesnių palūkanų ir staiga suplūdusių į rinką paskolų bumo pradžioje, jau yra įsigiję būstą, todėl naujų paskolų paklausos šuolis artėja prie pabaigos.
Antra, naujų būsto paskolų augimą slopina ir statistinis efektas – artėjant 2025 m. pabaigai rezultatai lyginami su vis aukštesne praėjusių metų baze. Kadangi paskolų apimtys Baltijos šalyse jau kurį laiką nuosekliai augo, dabartiniai ir būsimi rodikliai natūraliai atrodo kuklesni, palyginti su itin sparčiu ankstesniu tempu.
Verslas drąsiau planuoja investicijas
Rugsėjį metinis naujų verslo paskolų augimas Baltijos šalyse siekė beveik 19 proc., tačiau vis dar nusileidžia 21 proc. tempui, fiksuotam pandemijos pabaigoje. Regiono dinamika, kaip ir būsto paskolų atveju, nevienoda: Estijoje augimas sparčiai įsibėgėja, Lietuvoje išlieka vangus, o Latvijoje – stabiliai atsigauna.
Estijoje naujų verslo paskolų apimtys rugsėjį šoktelėjo 45 proc. – tai sparčiausias augimas per trejus metus, signalizuojantis besitęsiantį augančios ekonomikos ciklą. Tuo metu Lietuvoje augimas, rugsėjį siekęs 16 proc., akivaizdžiai sulėtėjo dėl stagnuojančių eksportui jautrių sektorių, ypač pramonės ir transporto.
Latvijoje situacija dar kitokia – po pavasarį fiksuoto 9 proc. kritimo verslo paskolų dinamika stabiliai gerėja. Rugsėjį šalyje jau registruotas 5 proc. augimas, o verslo lūkesčiai aukštesni dėl stiprėjančios pramonės ir atsigavusio vidaus vartojimo.
Tikėtina, kad būsto ir verslo paskolų dinamika artės viena prie kitos – būsto paskolos augs lėčiau, o verslo paskolos – sparčiau.