Metų pabaigoje Lietuvos gyventojai į savo finansinę ateitį žvelgia optimistiškiau. „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa rodo, kad paskutinį šių metų ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl atlyginimų pakilo į aukščiausią lygį nuo metų pradžios, o vertinant finansinę padėtį užfiksuotas esminis lūžis – pirmą kartą šiemet daugiau žmonių tikisi jos gerėjimo, o ne blogėjimo. Tai rodo, kad dauguma gyventojų pastaraisiais mėnesiais pajuto šiek tiek daugiau finansinės erdvės ir stabilumo.
Atlyginimų lūkesčiai – aukščiausi nuo metų pradžios
Paskutinį šių metų ketvirtį atlyginimų lūkesčių balansas, rodantis skirtumą tarp manančių, kad atlyginimai didės, ir tų, kurie tikisi mažėjimo, pakilo iki aukščiausio šių metų lygio. Tai atspindi gerokai didesnį optimizmą nei ankstesniais šių metų ketvirčiais.
Metų pabaigoje net penktadalis (21 proc.) gyventojų tikisi, kad jų atlyginimai didės, palyginus su maždaug 16 proc. ankstesniais šių metų ketvirčiais. Šį šuolį, kartu su ekonomikos augimu, galėjo nulemti sezoniškumas, kadangi metų pabaigoje dalis darbuotojų tradiciškai sulaukia priedų ar kitų papildomų išmokų.
Vis dėlto darbo rinkoje pastebima lėtėjimo ženklų, kurie gali turėti įtakos gyventojų pajamoms. Darbo jėgos paklausos ir pasiūlos disbalansas pastaruoju metu mažėja, todėl atlyginimų augimo tempai po rekordinių metų nuosekliai lėtėja.
Antrojo ketvirčio duomenimis, vidutinis darbo užmokestis vis dar augo sparčiau nei kainos, tačiau pats augimo tempas – apie 8,8 proc. – grįžo į tvaresnį, prieš pandemiją buvusį lygį. Tai reiškia, kad darbuotojai išlaiko realų pajamų didėjimą, tačiau tolesnis atlyginimų augimas jau tampa saikingesnis ir labiau priklauso nuo bendros ekonomikos dinamikos.
Finansinė padėtis pagaliau vertinama teigiamai
Paskutinį šių metų ketvirtį užfiksuotas svarbus lūžis – pirmą kartą šiemet gyventojai savo finansines perspektyvas vertina teigiamai. Skirtingai nuo klausimo apie atlyginimus, finansinės padėties vertinimas atspindi gyventojų nuomonę apie tai, kaip per artimiausius tris mėnesius keisis jų bendras finansinis pajėgumas – gebėjimas padengti išlaidas, įsipareigojimus ir sutaupyti.
Būtent šioje srityje pastaraisiais mėnesiais įvyko reikšmingų pokyčių, o duomenys rodo, jog tam įtakos turėjo du pagrindiniai veiksniai – darbo užmokestis Lietuvoje augo sparčiau nei infliacija ir sumažėjo paskolų palūkanos.
Pastarasis veiksnys turėjo itin aiškų poveikį: kritus EURIBOR, sumažėjo mėnesinės būsto paskolos įmokos. Šis palengvėjimas ir atsispindėjo ketvirto ketvirčio apklausoje – gyventojai savo finansinę padėtį įvertino geriau nei bet kuriuo kitu šių metų laikotarpiu.
Šias tendencijas papildo ir naujausi duomenys apie rekordinį vartojimą Lietuvoje. Gyventojai vis dažniau pinigus leidžia ne tik būtiniausioms reikmėms, bet ir prabangesniems pirkiniams, kelionėms bei namų atnaujinimui. Tai atspindi realų finansinės įtampos mažėjimą, augančią perkamąją galią ir stiprėjantį pasitikėjimą ateitimi.
Lietuva – pozityviausia Baltijos šalyse
Baltijos šalių kontekste Lietuva išsiskiria didžiausiu optimizmu tiek dėl atlyginimų, tiek dėl finansinės padėties perspektyvų. Tokiam vertinimui įtakos turi Lietuvos ekonomikos ciklas, kuris Baltijos regione šiuo metu yra stipriausias.
Kita vertus, teigiami pokyčiai matomi ir kitose Baltijos valstybėse: Latvijoje atlyginimų lūkesčiai – geriausi per kelis ketvirčius, o Estijoje gyventojų nuomonė apie darbo užmokestį pirmą kartą nuo metų pradžios tapo teigiama. Estijoje taip pat pastebimai pagerėjo nuomonė apie finansinės padėties perspektyvas.
Ko tikėtis kitąmet?
Žvelgiant į ateinančius metus, darbo rinkos padėtis kol kas neindikuoja staigių pokyčių – nedarbo lygis prognozuojamas labai panašus į esamą. Remiantis „Citadele“ prognozėmis, šiemet nedarbas sieks 6,9 proc., o kitais metais sumažės iki 6,6 proc.
Nors pensijų reforma suteiks papildomą impulsą šalies ekonomikai, tačiau atlyginimų augimo trajektorijos ji iš esmės nepakeis: banko skaičiavimais, 2026 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje turėtų augti apie 7 proc. – panašiu tempu kaip ir šiemet.