Valstybės duomenų agentūros duomenimis, trečiąjį 2025 m. ketvirtį palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 1,9 proc. Tai – lėčiausias ekonomikos augimas nuo 2024 m. antrojo ketvirčio. Negana to, lyginant su antruoju 2025 m. ketvirčiu, ekonomikos augimas buvo neigiamas ir siekė -0,2 proc.
Manome, kad esminės įtakos sulėtėjusiam Lietuvos ekonomikos augimui turėjo pablogėjusi Lietuvos pramonės dinamika. Matomas esminis skirtumas, lyginant su pirmuoju 2025 m. pusmečiu.
Pirmąjį ir antrąjį 2025 m. ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas buvo gerai subalansuotas – jį „tempė“ tiek su eksportu, tiek ir su vidaus vartojimu susiję sektoriai. Tačiau trečiąjį ketvirtį išryškėjo atotrūkis tarp pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių dinamikos – pramonės augimas stipriai sulėtėjo, o vidaus vartojimas ir NT bei statybų sektoriai toliau auga.
Taigi, Lietuvos ekonomikos cikle pastebime naują tendenciją – prasidėjo atotrūkis tarp pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių būklės. Šiek tiek neramina tai, kad sulėtėjimas prasidėjo pramonės sektoriuje, kuris yra Lietuvos eksporto lokomotyvas, o eksportas yra pagrindinis Lietuvos ekonomikos garvežys.
Pramonei trečiasis ketvirtis buvo išties nesėkmingas – gamybos apimtys nežymiai (0,9 proc.) augo tik liepą, o rugpjūtį ir rugsėjį jau buvo fiksuotas metinis gamybos apimčių kritimas.
Su iššūkiais susiduria trys sektoriai: chemikalų pramonė, kuriai koją kiša arši konkurencija su į ES rinką užplūdusia trąšų produkcija iš trečiųjų šalių, bei medienos ir baldų pramonė, kur gamybos atsigavimas sustojo, tikėtina, dėl silpnos paklausos pagrindinėse eksporto rinkose (ES ekonomikos ciklas stabilizavosi, bet tarsi atsimušė į lubas).
Mūsų prognozės rodo, kad dar kurį laiką Lietuvos pramonės gamyba liks suvaržyta, todėl kol kas nesitikime ryškesnio pagerėjimo paskutinį šių metų ketvirtį.
Kol kas pramonės problemos nespėjo persimesti į kitus, nuo vidaus vartojimo priklausančius sektorius. Mažmeninės prekybos apimtys kas mėnesį sumuša istorinius pardavimų rekordus, net ir panaikinus kainų augimo efektą. Štai trečiąjį ketvirtį metinis mažmeninės prekybos apimčių augimas siekė 7,5 proc.
Žvelgiant į mažmeninės prekybos segmentus, ryškėja atotrūkis tarp mažėjančių naudotų daiktų pardavimų ir augančių prabangos segmento pardavimų. Tai – ženklas apie stiprėjančią gyventojų perkamąją galią, kuriai įtakos turėjo nukritusios paskolų palūkanos bei infliaciją viršijantis darbo užmokesčio augimas. Duomenys taip pat rodo apie statybinių medžiagų mažmeninės prekybos įsibėgėjimą, o tai itin koreliuoja su šiuo metu fiksuojamu atsigavimu NT rinkoje.
Apibendrinant, spartaus ekonomikos augimo ciklas Lietuvoje pasibaigė, ekonomika įžengė į nuosaikesnio augimo trajektoriją. Manome, kad pramonės sulėtėjimas dar kurį laiką tęsis, tad ir ketvirtąjį ketvirtį, tikėtina, matysime lėtesnį ekonomikos augimą nei pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčiais. 2026 m. ekonomikos ciklas vėl sustiprės, daugiausiai dėl techninių veiksnių – antros pensijų pakopos sistemos reformos „dopingo“ efekto vartojimo bei statybų rinkai.