Kalėdų stalo kaina šiais metais, lyginant su praėjusiais, vidutiniškai bus apie 6 proc. didesnė. Tokį augimą dauguma vartotojų dar turėtų pakelti, nors jis jau artėja prie psichologinės komforto ribos. Saikingą maisto kainų augimą šiemet labiausiai lėmė padidėjusi minimali mėnesinė alga (MMA) ir atpigę energijos ištekliai.
Brangs kava, bet šokoladas gali atpigti
Didžiausią kainų augimą šiemet stebėsime kavos, arbatos ir kakavos segmente bei alkoholinių gėrimų kategorijoje. Remiantis Valstybės duomenų agentūra (VDA), nuo 2025 m. sausio iki lapkričio kavos, arbatos ir kakavos kaina buvo beveik 15 proc. didesnė nei prieš metus. Vis dėlto, šio segmento viduje vyrauja skirtinga dinamika: kava šiemet bus brangesnė, o šokoladas – pigesnis nei pernai.
Kavos kainos šiemet išlieka aukštos – lyginant su praėjusių metų pabaiga, jos finansų rinkose augo apie 12 proc., o nuo šių metų pradžios – net 17 proc. Tai susiję su pasauliniu paklausos augimu, ypač besivystančiose rinkose, kai pasiūla nebespėja vytis augančio vartojimo.
Jei kava brangsta, kakava ir šokoladas pasuko visai kitu keliu. 2024 m. kakavos kainos buvo šovusios į viršų dėl pasaulinio pasiūlos trūkumo ir kakavmedžių ligų Vakarų Afrikoje, tačiau per pastaruosius metus situacija kardinaliai pasikeitė – kakavos kainos rinkose krito daugiau kaip 40 proc., o nuo šių metų pradžios – apie 50 proc. Aukštą kainą numušė vartojimo nuosmukis ir, tikėtina, kad šiemet šokolado gaminiai gali kainuoti pigiau nei pernai.
Alkoholio kainas kelia akcizai
Antras ryškiausiai brangstantis segmentas – alkoholiniai gėrimai. Remiantis VDA, šiemet jų kainos yra apie 8 proc. didesnės nei pernai. Alus per metus pabrango daugiau kaip 8 proc., vynas – beveik 7 proc., o stiprieji gėrimai – beveik 9 proc.
Pagrindinė šoktelėjusių kainų priežastis – didesni akcizai, nulėmę, kad alkoholis šiemet per šventes kainuos brangiau nei pernai.
Maistas brangs saikingai
Maisto produktų kainos nuo šių metų sausio iki lapkričio buvo maždaug 4,2 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vadinasi, maistas šventėms šiemet kainuos iki 5 proc. daugiau, tačiau toks pabrangimas nėra labai reikšmingas, ir gyventojai jį toleruos.
Didžiausią įtaką maisto kainų augimui turėjo 12 proc. padidėjusi MMA, tačiau reikšmingą kainų augimą ribojo atpigę energijos ištekliai: dujų kaina ES biržose per metus krito 41 proc., o naftos kaina – 13 proc.
Pienas, kiaušiniai ir vaisiai brango labiausiai
Ne visos maisto prekių grupės šiemet brango vienodai. Sparčiausias kainų augimas (daugiau nei 6 proc.) fiksuotas pieno, sūrio ir kiaušinių segmente, taip pat pabrango vaisiai, kurių kaina šiemet – 8 proc. didesnė nei pernai.
Tikėtina, kad šį brangimą labiausiai lėmė pasiūlos problemos: pavyzdžiui, metų pradžioje buvo juntamas kiaušinių trūkumas dėl paukščių ligų protrūkių paukštynuose, o tai tiesiogiai atsiliepė ir kainoms.
Tuo metu kitų maisto produktų kainų augimas buvo gerokai nuosaikesnis. Mėsos kainos šiemet augo daugiau kaip 3 proc., žuvies – daugiau kaip 4 proc., daržovių – beveik 3 proc., duonos ir duonos gaminių – daugiau kaip 2 proc.
Ar Kalėdos bus taupesnės?
Remiantis VDA, trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 8,5 proc. didesnis nei prieš metus. Tai rodo, kad 6 proc. padidėjusias šventinio stalo išlaidas dauguma gyventojų vis dar gali „sugerti“.
Vis dėlto, atlyginimų augimo tempas lėtėja. Pavyzdžiui, pirmąjį šių metų ketvirtį darbo užmokestis dar augo beveik 9 proc., tad dabartinis augimas jau rodo vėstančią dinamiką.
Taigi 6 proc. didesnis Kalėdų stalo biudžetas daugeliui vartotojų bus ties tolerancijos riba – formaliai pakeliamas, tačiau vis dažniau verčiantis rinktis, palyginti kainas ir atsisakyti dalies nebūtinų pirkinių.