Prasidėjusi užimtumo stagnacija šalyje stabdo atlyginimų augimą, nors kai kurie sektoriai išlieka stiprūs ir demonstruoja atsparumą rinkos pokyčiams, rodo naujausia „Citadele“ banko ekonomikos apžvalga. Prognozuojama, kad pensijų reforma išjudins vartojimą ir paskatins dalies sektorių bumą, tačiau 2027 m. ekonomikos perspektyvoms matoma ir reikšmingų rizikų.
Pagrindiniuose sektoriuose sparčiai mažėja darbuotojų
Remiantis „Citadele“ prognozėmis, nedarbo lygis šiemet sieks 6,9 proc., o kitais metais – 6,6 proc. Banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas akcentuoja struktūrinius pokyčius darbo rinkoje.
„Per pirmus tris šių metų ketvirčius darbuotojų skaičių labiausiai didino informacinių technologijų (IT) ir nekilnojamojo turto (NT) sektorių įmonės, tačiau darbo jėga mažėjo kituose didžiuosiuose ekonomikos varikliuose – pramonės, transporto, mažmeninės bei didmeninės prekybos sektoriuose, kur, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024 m., užimtųjų skaičius sumažėjo 13 tūkst.“, – teigia A. Izgorodinas.
Anot jo, jei pramonės įmonių darbuotojų skaičiaus kritimas yra tiesiogiai susijęs su bendru sektoriaus sulėtėjimu, mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriuje toks žymus darbo jėgos mažėjimas siejamas su prekybos įmonių siekiu didinti produktyvumą automatizuojant procesus.
„Lietuvos darbo rinkoje matome sulėtėjimo signalų: jeigu dar 2024 m. gale ir šių metų pradžioje darbo jėgos paklausai stipriai viršijant pasiūlą matėme didelį darbo rinkos disbalansą, tai šiuo metu akivaizdžiai ji nebėra tokia įkaitusi. Tai jau turi tiesioginės įtakos darbo užmokesčio dinamikai Lietuvoje. Sumažėjus disbalansui darbo rinkoje, lėtėja ir darbo užmokesčio augimas“, – aiškina ekonomistas.
Darbuotojai išlaiko realų pajamų didėjimą
Šių metų antrojo ketvirčio duomenimis, vidutinis darbo užmokestis šalyje didėjo 8,8 proc. – tai toks pats augimo tempas, koks buvo fiksuotas 2019 m. pradžioje, dar prieš COVID-19 pandemiją.
„Atlyginimų augimo pikas buvo pasiektas 2022 m. pabaigoje, vėliau sekė nuoseklus augimo lėtėjimas. Dabartinė situacija pasižymi sveiku santykiu – atlyginimai vis dar auga sparčiau nei kainos, tačiau pats augimo tempas yra tvarus. Tai leidžia įmonėms efektyviau planuoti darbo kaštus, o darbuotojams išlaikyti realų pajamų didėjimą“, – pabrėžia A. Izgorodinas.
Lėčiausias metinis darbo užmokesčio augimas per kiek daugiau nei dešimtmetį fiksuotas IT sektoriuje – 5,1 proc. Istorinėse žemumose yra ir šiame sektoriuje išdirbtų valandų skaičius, o tai, ekonomisto vertinimu, gali rodyti padidėjusią atleidimų riziką. Papildomą poveikį daro ir sparčiai diegiami dirbtinio intelekto (DI) sprendimai, mažinantys pradinio lygio specialistų paklausą.
„Citadele” bankas prognozuoja, kad nepaisant teigiamo pensijų reformos impulso Lietuvos ekonomikai, dėl pasikeitusio balanso darbo rinkoje atlyginimai didės panašiu tempu kaip ir šiemet: numatoma, kad 2026 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugs 7 proc.
Prognozuoja stabilumą pramonės sektoriuje
Šių metų trečiąjį ketvirtį metinis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas siekė 1,9 proc. ir buvo lėčiausias nuo 2024 m. antrojo ketvirčio. Palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, BVP nukrito 0,2 proc. Tai – pirmasis ekonomikos nuosmukis nuo 2023 m. pabaigos.
Pasak „Citadele“ ekonomisto, į Lietuvos ekonomiką disbalanso įnešė padidėjęs atotrūkis tarp didžiųjų ekonomikos sektorių ciklų. Jei pramonės šakose prasidėjo sulėtėjimas, kiti stambūs ekonomikos varikliai – mažmeninės prekybos, statybų ir NT sektoriai – toliau spurtuoja.
„Nors trečiasis ketvirtis Lietuvos pramonei buvo nesėkmingas, neskubėtume „nurašyti“ šio sektoriaus, nes jo rezultatai stipriai susiję su eksporto rinkomis. Mūsų prognozės rodo, kad, skaičiuojant absoliučiomis apimtimis, gruodį Lietuvos pramonės gamyba jau nebemažės ir stabilizuosis“, – sako A. Izgorodinas.
Papildomas pensijų reformos stimulas
Prie bendro Lietuvos BVP augimo, anot jo, kitąmet turėtų prisidėti ir pokyčiai, susiję su II pensijų pakopa. Gyventojų sąskaitose atsiradę papildomi pinigai turėtų momentiškai paskatinti vartojimą, todėl kitąmet turėtume išvysti 3 proc. šalies ekonomikos augimą.
Remiantis „Citadele“ banko prognozėmis, infliacija Lietuvoje 2026 m. augs 3,4 proc. Tai – panašus kainų augimo tempas kaip ir šiemet.
„Pensijų reforma veiks kaip dirbtinis stimulas vidaus vartojimui, kuris ir taip muša istorinius rekordus. Manome, kad turėsime vartojimo bumą automobilių pardavimo, statybinių medžiagų ar prabangos prekių segmentuose. Nors iš pirmo žvilgsnio spartesnis ekonomikos augimas yra gerai, matome ir nemažai rizikų, ypač kalbant apie 2027 m. ekonomikos perspektyvas“, – pažymi A. Izgorodinas.
Pasak jo, pasibaigus vienkartiniam pinigų įliejimui į rinką, o vidaus vartojimui užkilus iki istorinių aukštumų, 2027 m. gali laukti vidaus vartojimo stagnacija arba nedidelė recesija.
Taip pat prognozuojama, kad dalis iš II pensijų pakopos gyventojų atsiimtų pinigų bus nukreipta į naujo būsto įsigijimą, todėl tai ne tik dar labiau skatins NT pardavimus, bet ir lems tolesnį būsto kainų augimą, kuris kitąmet turėtų siekti 4,1 proc.
Palūkanų korekcijų nesitikima
A. Izgorodino vertinimu, Lietuvos NT rinka šiuo metu pereina iš ankstyvo atsigavimo į nuosaikesnės plėtros stadiją. Naujų būsto paskolų augimas po birželio piko pradėjo lėtėti, o metinis sandorių skaičiaus didėjimas didmiesčiuose stabilizavosi ties maždaug 25 proc. lygiu. Tai rodo toliau besitęsiantį, tačiau nebe tokį spartų rinkos augimą po aukštų palūkanų laikotarpio.
„Citadele“ banke šiuo metu vidutinis būsto paskolos dydis siekia 144 tūkst. Eur, o paskolos terminas – 25 metai. Skaičiuojama, kad nuo Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų karpymo pradžios 2023 m., kai EURIBOR siekė beveik 4 proc., vidutinės būsto paskolos mėnesinė įmoka jau sumažėjo apie 165 Eur – nuo 897 Eur iki 732 Eur.
„Tai turėjo didelės įtakos Lietuvos NT rinkos ir tuo pačiu naujų būsto paskolų aktyvumui, nes mūsų regiono būsto paskolų struktūroje dominuoja paskolos su kintamomis palūkanomis. Vienas ECB 25 bazinių punktų palūkanų sumažinimas vidutinės būsto paskolos įmoką mažina maždaug 20 Eur“, – teigia ekonomistas.
Anot jo, išankstiniai euro zonos ekonomikos rodikliai rodo stabilizaciją, pramonės atsigavimo ženklus ir sustojusį infliacijos lėtėjimą, todėl vertinama, kad ECB perėjo į palūkanų palaikymo fazę. Tikimasi, kad 3 mėn. EURIBOR kitąmet nebemažės ir išliks apie 2 proc.