Lietuvos mažmeninė prekyba įgauna naują pagreitį – rugpjūtį prekybos apimtys pasiekė visų laikų rekordą ir aplenkė net pandemijos laikų piką. Gyventojai vis dažniau pinigus leidžia ne tik būtiniausioms reikmėms, bet ir prabangesniems pirkiniams, kelionėms bei namų atnaujinimui – tai aiškiai rodo augančią perkamąją galią ir pasitikėjimą ateitimi. Tačiau artimiausiu metu prognozuojamas vartojimo augimo lėtėjimas.
Rekordai rodo augančią perkamąją galią
Šių metų rugpjūtį Lietuvos mažmeninės prekybos apyvarta buvo didžiausia per visą istoriją ir net 6 proc. viršijo ankstesnį piką pandemijos laikotarpiu. Ypač ryškus proveržis fiksuojamas ne maisto prekių segmente – čia pardavimai beveik 15 proc. didesni nei pandemijos metu.
Šiuo metu Lietuvos mažmeninėje prekyboje, ypač dviejuose segmentuose, ryškėja atotrūkis: naudotų prekių pardavimai nukrito iki žemiausio lygio per 4 metus, o prabangos prekių – laikrodžių, papuošalų, juvelyrikos – prekyba rugpjūtį pasiekė naują rekordą ir 2 proc. viršijo pandemijos metu fiksuotą piką.
Šis didėjantis atotrūkis atspindi Lietuvos gyventojų perkamosios galios augimą, kurį lemia keli veiksniai. Pirmiausia – atlyginimų dinamika: nors algų augimo tempas pastaruoju metu kiek sulėtėjo, atlyginimai vis dar auga gerokai sparčiau nei kainos: per metus – daugiau nei 8 proc., kai infliacija siekia apie 3,3–3,4 proc.
Perkamoji galia stiprėja ir dėl sumažėjusių paskolų palūkanų – gyventojams lieka daugiau laisvų pinigų, kuriuos jie nukreipia vartojimui. Be to, gyventojai vis daugiau taupo – namų ūkių indėliai bankuose pasiekė rekordinį 26,5 mlrd. eurų lygį – beveik dvigubai daugiau nei prieš pandemiją. Tai taip pat rodo gyventojų perkamosios galios stiprėjimą.
Stiprėjantis vartojimas glaudžiai susijęs ir su atsigavusia būsto rinka. Rugpjūtį su būsto atnaujinimu susijusių prekių pardavimai buvo didžiausi per pastaruosius trejus metus ir vos keliais procentais atsiliko nuo pandemijos piko. Tai atspindi augantį NT sandorių skaičių bei naujų būsto paskolų mastą – kai gyventojai perka ar renovuoja būstą, kartu kyla ir statybinių medžiagų prekybos apimtys.
Artėjame prie piko
„Citadele“ banko prognozės rodo, kad artimiausiais mėnesiais mažmeninė prekyba Lietuvoje dar sumuš rekordus. Rugsėjį augimas gali paspartėti iki 7,8 proc. – tai būtų sparčiausias tempas per pastaruosius 3,5 metų. Vis dėlto spalį ir lapkritį augimo tempas turėtų lėtėti iki maždaug 7 proc. Tai reiškia, kad artėjame prie piko, tačiau stagnacijos nematyti.
Tolesnį augimą ribos aukšti praėjusių metų mažmeninės prekybos rezultatai: 2024 m. pradžioje mažmeninės prekybos augimas sudarė vos kelis procentus, tačiau į metų pabaigą jau siekė 6 proc.
Vis dėlto teigiamą impulsą palaiko keli svarbūs veiksniai: augantis gyventojų optimizmas, noras leisti pinigus didesniems pirkiniams, rekordinius lūkesčius demonstruojančios mažmeninės prekybos įmonės bei toliau didėjanti gyventojų perkamoji galia.
Vartojimą palaikys aukštas gyventojų optimizmo lygis
Žvelgiant į priekį, vartojimo augimą Lietuvoje palaikys keli esminiai dalykai. Pirmiausia – augančios gyventojų pajamos. Prognozuojame, kad 2025 m. vidutinis darbo užmokestis augs apie 7 proc., o 2026 m. – 7,5 proc., kai infliacija sieks vos 3,5 proc. Tokia dinamika reiškia nuosekliai stiprėjančią perkamąją galią.
Antra – palūkanų lygis. EURIBOR jau sumažėjo, todėl paskolos gyventojams tapo pigesnės, o tai juos skatina įsigyti didesnius pirkinius. Trečia – pensijų reforma. 2026 m. pirmą pusmetį ekonomikoje turėtų atsirasti apie 1,3 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurių dauguma atiteks vartojimui. Didžiausią naudą pajus automobilių, statybinių medžiagų ir prabangos prekių sektoriai.