Nors būsto paskolų rinka Lietuvoje šiuo metu muša rekordus, verslas skolinasi atsargiau. Kodėl taip nutiko ir ką tai gali reikšti mūsų ekonomikai artimiausiais mėnesiais?
Liepos mėnesį naujų paskolų verslui apimtys Lietuvoje augo 9,7 proc., lyginant su situacija prieš metus, rodo Lietuvos banko duomenys. Iš pirmo žvilgsnio šis skaičius atrodo įspūdingai – augimas trigubai viršija šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo tempą. Vis dėlto jis buvo lėčiausias per beveik dvejus metus. Tai rodo, kad Lietuvos įmonės šiuo metu atsargiau žiūri į naujus įsipareigojimus.
Tarifų neapibrėžtumas laikė verslą nuo investicijų
Reikia prisiminti, kad liepa buvo neapibrėžtumo mėnuo – Lietuvos įmonės laukė žinių apie ES ir JAV prekybos susitarimą. Tik liepos pabaigoje paaiškėjo, kad JAV nuo rugpjūčio taikys 15 proc. muitą daugumai prekių iš ES, o plienui, aliuminiui ir variui – net 50 proc.
Kol tarifų dydžiai buvo nežinomi, daugelis įmonių natūraliai pristabdė investicinius planus. Dabar, kai susitarimas pasiektas ir žaidimo taisyklės aiškios, galima tikėtis, kad dalis verslo projektų vėl bus ištraukti iš stalčių.
Pramonės gamyba – po rekordinio spurto
Tačiau ne tik tarifų neapibrėžtumas stabdė verslą. Svarbus veiksnys buvo ir pramonės gamybos tempų pokyčiai. Pavasarį gamybos apimtys pasiekė istorinį maksimumą, nes ES įmonės skubėjo eksportuoti prekes į JAV prieš muitų įsigaliojimą. Dabar, kai JAV sandėliai pilni, eksporto poreikis sumažėjo, o kartu susitraukė ir užsakymų apimtys Lietuvos gamintojams.
Vis dėlto, manome, kad ši situacija laikina – per kelis mėnesius sandėliai ištuštės, užsakymai grįš į įprastą ritmą, o kartu su jais ir pramonės įmonių finansavimo poreikis.
Stiprus vidaus vartojimas ir geros perspektyvos
Nors kai kurie sektoriai pristabdė investicijas, matome ir teigiamų signalų: naujų vilkikų ir puspriekabių registracijų skaičius vėl kyla, transporto bendrovės grįžta į paskolų rinką.
Būsto paskolų ir NT sandorių augimas taip pat rodo, kad rinkos dalyviai labiau pasitiki ateitimi, o tai reiškia didesnį skolinimosi poreikį ir tarp NT vystytojų.
Mažmeninės prekybos rodikliai muša rekordus, tad tikėtina, kad didmenininkai ir mažmenininkai savo investicijų planų neatidėjo.
2026-ieji gali tapti naujo augimo startu
Be kita ko, rinkos dalyviai beveik nebemato tolesnio EURIBOR kritimo – tai rodo, kad esame pasiekę šio pinigų politikos ciklo dugną. Kartu didėja ekspertų prognozės, kad 2026 m. euro zonos BVP augs sparčiau. Tai – stiprus signalas, kad verslo pasitikėjimas ir skolinimosi apetitas augs.
Todėl šiandien matomas sulėtėjimas greičiausiai yra tik trumpa pauzė. Tikėtina, kad po kelių mėnesių verslo paskolų apimtys vėl įgaus pagreitį – tam turime palankias sąlygas: neapibrėžtumas dėl tarifų pasibaigė, pramonės gamyba netrukus sugrįš į augimo kelią, o euro zonos ekonomika rodo stabilumo ženklus.