Baltijos šalių vyriausybės, siekdamos trumpalaikio populiarumo, kartais rizikuoja sprendimais, kurie ilgainiui gali susilpninti visuomenės finansinį stabilumą. Estijos patirtis parodė, kaip lengva, politikams įsikišus, paversti pensijų sistemą eksperimentų lauku. Tačiau finansinis saugumas nėra vien valstybės atsakomybė – tai ir kiekvieno mūsų gebėjimas mąstyti į priekį, planuoti, kaupti ir pasitikėti ilgalaikėmis vertėmis. Tad ką šiandien galime padaryti, kad rytoj išliktume finansiškai nepriklausomi ir orūs senatvėje?
Estijoje puota baigėsi
Iki 2021 m. antros pensijos pakopos sistema visose Baltijos šalyse buvo privaloma. Pirmoji pakeitimus įstatymuose, kurie leido gyventojams atsiimti sukauptus pinigus, įvedė Estija. Reforma suteikė tris galimybes: pasilikti antroje pakopoje, išsiimti sukauptus pinigus arba atsidaryti asmeninę pensijų investicinę sąskaitą, pervesti ten lėšas ir investicinius sprendimus priimti savarankiškai. Trečiuoju atveju pajamų mokesčio mokėti nereikėjo, tačiau antruoju – išsiėmus pinigus anksčiau laiko, buvo taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM).
Latvijoje ir Lietuvoje atidžiai stebėjome Estijos eksperimentą, ir natūralu, kad abiejose šalyse įsiplieskė diskusijos dėl panašių pokyčių antros pensijų pakopos sistemoje. Galime tik spėlioti, kokį scenarijų buvo numačiusi Estijos vyriausybė, tačiau vos tik nauja tvarka įsigaliojo, daugiau nei 250 tūkst. žmonių, arba beveik 30 proc. gyventojų, atsiėmė sukauptus pinigus iki pensijos. Estijos finansų ministerijos duomenys rodo, kad trečioji galimybė – pervesti lėšas į savo pensijų investicinę sąskaitą ir jas valdyti savarankiškai – nesulaukė didelio susidomėjimo.
Iš 5,7 mlrd. eurų dydžio antros pakopos pensijų kaupimo fondo buvo atsiimta 1,34 mlrd. eurų. Iš šios sumos buvo išskaičiuota 20 proc. GPM, o į gyventojų, kurie pasitraukė iš sistemos, sąskaitas iš viso įplaukė apie 1 mlrd. eurų. Į asmenines pensijų investicines sąskaitas buvo pervesta vos 47 mln. eurų.
Estijos banko duomenimis, atsiimtas lėšas daugiausia naudojo gyventojai be santaupų, turintys didelių paskolų arba sunkiai galintys gauti pageidaujamą kreditą iš banko. Maždaug ketvirtadalis išimtų pinigų buvo išleista vartojimui – daugiausia automobiliams ir buitinei technikai. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai proga patenkinti esamus poreikius ar išpildyti svajones, tačiau tikrovė kitokia: tai panašu į skolinimąsi kalėdinėms dovanoms, o paskui – gyvenimą ilgus metus skolose.
Trumpalaikė puota ir padidėjęs vartojimas Estijoje prisidėjo prie didesnės infliacijos, kuri palietė visus gyventojus, o tikroji šio sprendimo kaina gali skaudžiai pasireikšti, sulaukus senatvės.
Lietuva – kryžkelėje dėl ateities iššūkių
Atrodė, kad Estijos patirtis – geras pavyzdys, iš kurio verta pasimokyti, tačiau šalys, kaip ir žmonės, dažnai ne mokosi iš kitų klaidų, o jas kartoja. Nepaisant Europos Komisijos kritikos, šią vasarą Lietuvos Seimas priėmė sprendimą reformuoti antros pensijų pakopos kaupimo sistemą.
Remiantis nauja tvarka, gyventojai nebebus automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Jie galės visiškai pasitraukti, vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų arba visą sumą sunkios ligos atveju. Tiems, kurie toliau kaups pensiją, valstybė išsaugos 1,5 proc. įmoką.
Skirtingai nei Estijoje, Lietuvoje numatyti gerokai mažesni mokesčiai už kaupimo lėšų atsiėmimą – 3 proc., jei žmogus norės atsiimti ketvirtadalį (25 proc.) sukauptos pensijos anksčiau laiko. O gyventojai, sukaupę 5400–10 800 eurų, galės išsiimti visą sumą iš karto, tačiau tik nustatytu laikotarpiu (2026–2027 m.). Šios lėšos, kaip ir išsiimtos jau išėjus į pensiją, bus neapmokestinamos.
Antros pensijų pakopos fondų turtas Lietuvoje šiuo metu jau šiek tiek viršija 10 mlrd. Eur. Prognozuojama, kad iš sistemos gali pasitraukti apie penktadalis kaupime dalyvaujančių gyventojų. Tačiau, žvelgiant į Estijos pavyzdį, tokios prognozės atrodo pernelyg optimistinės, – tikėtina, kad bus išimta bent pusė visų sukauptų lėšų. Manoma, kad apie penktadalį šių pinigų bus investuota į nekilnojamąjį turtą, bet dauguma bus tiesiog išleista trumpalaikiam vartojimui.
Kokias pasekmes tai turės Lietuvos ekonomikai, kuri pastaraisiais metais demonstravo augimą? Greičiausiai matysime dar spartesnį BVP augimą, augančią infliaciją ir būsto kainas. „Citadele“ banko prognozės rodo, kad BVP kitąmet augs 3 proc., būsto kainos – 4,1 proc., o infliacija pasieks 3,4 proc.
Be kita ko, Europos Komisija perspėja, kad šis sprendimas gali pristabdyti Lietuvos kapitalo rinkos vystymąsi ir apsunkinti smulkių bei vidutinių įmonių galimybes pritraukti finansavimą.
O Tarptautinis valiutos fondas įspėja, kad reforma ateityje gali mažinti pensijų dydį ir daryti spaudimą viešiesiems finansams senstant visuomenei. Tai aktualu ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos šalims bei Europai. Būsimi pensininkai gaus mažesnes pensijas, o dirbantiesiems teks didesnė mokesčių našta. Padarinius pajus visi.
Suprantama, kad žmonėms sunku įsivaizduoti pensiją – ji atrodo tolima ir abstrakti. Kasdieniai rūpesčiai atrodo svarbesni. Be to, daugelis tiki, kad pensijų apskritai nebus. Ir, jei mąstysime trumparegiškai bei elgsimės neatsakingai, iš tiesų jų gali nebūti.
Skaičiavimai rodo, kad daugelis Estijos gyventojų, išsiėmusių pensijų santaupas anksčiau laiko, ilgainiui prarado daugiau, nei laimėjo, nes pensijų fondų vidutinė grąža per 20–40 metų siekia 5–8 proc. per metus – daugiau nei vidutinė infliacija. Vadinasi, sukauptų pinigų vertė laikui bėgant auga sparčiau nei kainos.
Latvijai taip pat tenka atsakomybė
Ir Latvijoje ne kartą diskutuota apie spartesnį antros pensijų pakopos lėšų atsiėmimą. Anksčiau net buvo gyventojų parašų rinkimo iniciatyvų, raginusių Latvijos parlamentą sekti Estijos pavyzdžiu. Panašu, kad šios diskusijos nurimo, ir lieka tikėtis, kad prieš rinkimus, siekiant populiarumo, pensijų klausimas vėl negrįš į valdžios darbotvarkę.
Dar pernai, kai Latvijoje buvo nuspręsta vieną procentinį punktą perkelti iš antros pakopos į valstybinę „Sodros“ sistemą (pirmą pakopą), nuomonės išsiskyrė. Daug kas teigė, kad tai – klaida, ir garsiai stojo už pensijų lėšų neliečiamumą. Politikų pažadai buvo aiškūs – „paimtą“ procentinį punktą po ketverių metų sugrąžinti į antrą pakopą. Tad nuo šių metų pradžios Latvijoje į antrą pakopą pervedama 5 proc. nuo bruto atlyginimo (vietoje ankstesnių 6 proc.), o 15 proc. keliauja į pirmąją pakopą.
Reikia pripažinti, kad Latvijoje valstybės lygmeniu šiuo metu daugiausia galvojama apie pensijų sistemos tvarumą. Pavyzdžiui, šią vasarą įsigaliojo antros pakopos įstatymo pakeitimai, skirti padidinti pensijų santaupų grąžą, mažinant gyventojų išlaidas. Latvijos banko skaičiavimai rodo, kad dėl šių pokyčių gyventojų santaupos per dešimtmetį išaugs bent 60 mln. eurų.
Didžiausia problema, kaip ir kitose Baltijos šalyse, – gyventojų nenoras domėtis savo antros pakopos pensijų kaupimu ir apskritai mąstyti apie pensiją. „Citadele“ banko bendrovės „CBL Asset Management“ rugpjūtį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad tik kas ketvirtas latvis yra paskaičiavęs, kiek pinigų jam reikės senatvėje. Be to, finansų ekspertai pastebi, kad maždaug pusė Latvijos gyventojų tik paviršutiniškai supranta apie antrą pensijų pakopą, savo santaupas ir tai, kur nukeliauja jų lėšos.
Deja, Estijos patirtis – rimtas signalas apie gyventojų finansinį raštingumą. Lietuvos gyventojams šios dilemos dar priešakyje, o Latvijoje belieka tikėtis, kad jų pavyks išvengti ir žmonės taps aktyvesni domėdamiesi savo antros pakopos pensijų kaupimu.