Prasidėjus mokslo metams tėvams tenka rūpintis ne tik vaikų priemonėmis mokyklai, bet ir nuspręsti, kiek pinigų skirti jų kasdienėms reikmėms. Naujausia „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa rodo, kad Lietuvos tėvai kišenpinigių skiria daugiau nei Latvijoje ar Estijoje, tačiau tėvų praktikos skiriasi.
Visai neduodančių kišenpinigių daugiausia – Latvijoje
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje tėvai dažniausiai vaikams skiria nuo 10 iki 19 eurų kišenpinigių per savaitę – taip teigia 14 proc. apklaustų tėvų. Dar po 10 proc. nurodo duodantys nuo 5 iki 9 eurų arba nuo 20 iki 29 eurų.
Latvijoje populiariausias pasirinkimas – 5–9 eurai – tokią kišenpinigių sumą vaikams skiria 13 proc. apklaustų tėvų. Antroje vietoje – 10–19 eurų (9 proc.), trečioje – 20–29 eurai (5 proc.). Estijoje dažniausiai skiriama suma taip pat yra 5–9 eurai (14 proc.), antroje vietoje – 10–19 eurų (11 proc.), trečioje – mažiau nei 4 eurai (5 proc.).
Vis dėlto beveik trečdalis šeimų visose Baltijos šalyse laikosi kitokios praktikos ir vaikams apskritai neskiria atskiros kišenpinigių sumos. Visai neduodantys kišenpinigių, įvardino 27 proc. respondentų Lietuvoje, 32 proc. – Latvijoje ir 33 proc. – Estijoje.
„Ne visi tėvai mato poreikį duoti nuolatinius kišenpinigius. Kai kuriems atrodo paprasčiau pinigus pervesti tada, kai jų prireikia, ypač dabar, kai skaitmeniniai atsiskaitymai yra patogūs ir greiti. Kiti laukia, kol vaikas atliks tam tikras užduotis namuose – taip norima parodyti, kad pinigai nėra duodami savaime, juos reikia užsidirbti. Vieno teisingo sprendimo čia nėra – kiekviena šeima pasirenka tai, kas jai atrodo tinkamiausia“, – sako „Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška.
Tarp vaikų populiarėja elektroniniai atsiskaitymai
Pasak R. Čereškos, populiarėjant skaitmeniniams atsiskaitymams vis daugiau tėvų renkasi vaikams duoti ne grynųjų pinigų, o atidaryti sąskaitą banke ir stebėti jų išlaidas.
„Banko sąskaita leidžia vaikui ir tėvams realiai matyti, kaip kinta pinigų likutis, sekti išlaidas. Be to, tėvai iš savo pusės gali nustatyti užduotis, kurias vaikui atlikus – atlygis automatiškai pervedamas į jo sąskaitą. Be to, galima pasirinkti, kad atsiskaitymų metu – tiek kortele, tiek mobilia pinigine – skirtumas būtų suapvalinamas ir pervedamas į vaiko išmanią taupyklę. Tokių funkcijų pagalba gali būti formuojamas suvokimas, kad pinigai yra ne tik išleidžiami, bet ir uždirbami bei taupomi“, – teigia banko plėtros vadovas.
Eksperto teigimu, kišenpinigiai kortelėje taip pat turi daugiau pranašumų – vaikas mažiau rizikuoja juos pamesti, o tėvai gali realiu laiku stebėti, kaip jie naudojami.
„Galiausiai, tai pirmasis žingsnis į finansinį raštingumą – vaikas mokosi planuoti savo savaitės biudžetą, suprasti pinigų vertę, spręsti, ar juos išleisti iš karto, ar dalį atsidėti taupymui. Tokiu būdu iš paprasto taupymo natūraliai gimsta finansiniai įgūdžiai“, – komentuoja R. Čereška.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų liepos mėn. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.