Pastaruoju metu patiriami ekonominiai iššūkiai paskatino Baltijos šalių gyventojus permąstyti savo finansinius įpročius. Kaip jie taupo šiandien – pasitelkdami išmaniuosius įrankius ar vis dar rinkdamiesi tradicinius metodus? Naujausia „Citadele“ banko iniciatyva atlikta apklausa atskleidžia ne tik skirtingus gyventojų pasirinkimus, bet ir parodo, kuri šalis yra arčiausiai šiuolaikiško taupymo modelio.
Tyrimas parodė, kad lietuviai dažniausiai taupo turėdami konkretų tikslą arba atsidėdami grynuosius pinigus – abu šiuos metodus veiksmingiausiais įvardijo daugiau nei penktadalis (21 proc.) apklaustųjų. Nedaug atsiliko ir periodinis pinigų pervedimas į taupomąją sąskaitą, kurį pasirinko 19 proc. respondentų.
Panašios tendencijos fiksuotos ir Latvijoje bei Estijoje, tačiau čia išryškėjo ir tam tikri skirtumai. Latvijoje populiariausiu taupymo būdu gyventojai įvardijo grynųjų pinigų atidėjimą – taip taupo 21 proc. gyventojų, tuo metu periodinį pervedimą į taupomąją sąskaitą nurodė 16 proc., o taupymo tikslų išsikėlimą – 13 proc. Estijoje gyventojai dažniausiai taupo pasitelkdami periodinį pinigų pervedimą į taupomąją sąskaitą (22 proc.), o kiti populiariausi būdai – taupymo tikslų nusistatymas (15 proc.) bei grynųjų pinigų atidėjimas (14 proc.).
„Šie rezultatai rodo, kad visose Baltijos šalyse gyventojai dar gana stipriai remiasi tradiciniais metodais – ypač grynųjų atidėjimu. Vis dėlto Estijos pavyzdys išsiskiria didesniu pasitikėjimu automatizuotais sprendimais – tai kryptis, kuria verta sekti ir lietuviams“, – sako „Citadele“ banko klientų patirties tobulinimo specialistė Sandra Gimžauskienė.
Lietuvoje taupymo pasirinkimai skyrėsi priklausomai nuo lyties. Vyrai kaip veiksmingiausią taupymo būdą įvardijo taupymą turint aiškų tikslą (24 proc.), o kiti dažniausiai pasirenkami sprendimai – grynųjų pinigų atidėjimas (19 proc.) ir reguliarus automatinis pervedimas į taupomąją sąskaitą (17 proc.). Tuo metu moterys dažniau rinkosi praktinius kasdienius sprendimus: grynųjų pinigų atidėjimą (23 proc.) ir automatinį pervedimą (22 proc.), o taupymą pagal konkretų tikslą kaip veiksmingiausią įvardijo 19 proc. apklaustųjų.
„Šiandien vis dažniau kalbame apie sąmoningą finansų valdymą, ir tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės iš tikrųjų nori taupyti ne „dėl viso pikto“, bet turėdami aiškius tikslus. Visgi dar dažnas atvejis, kai pasirenkamas grynųjų atidėjimas – o šis būdas, nors ir padeda vizualizuoti santaupas, ne visada yra saugiausias ar efektyviausias“, – pažymi S. Gimžauskienė.
Jaunesni gyventojai labiau linkę pasitikėti skaitmeniniais įrankiais
Apklausa taip pat atskleidė įdomių skirtumų tarp skirtingų amžiaus grupių. Jauniausi (18–29 m.) respondentai dažniausiai įvardijo reguliarų automatinį pinigų pervedimą į taupomąją sąskaitą (24 proc.), taupymo tikslų nusistatymą (20 proc.) bei mokėjimų „suapvalinimo“ funkciją (12 proc.) kaip veiksmingus būdus kaupti lėšas. Pastarasis pasirinkimas tarp šios amžiaus grupės buvo daugiau nei dvigubai populiaresnis nei tarp vyresnių nei 50 metų gyventojų.
„Tai rodo, kad skaitmeniniai įrankiai tampa vis populiaresni tarp jaunesnės kartos. Jaunimas ieško patogių, automatizuotų sprendimų, kurie padeda taupyti lengvai ir nereikalauja kasdienio įsitraukimo. Būtent todėl bankai šiandien siūlo tokias funkcijas kaip periodinis taupymas – kai išlaidos apvalinamos iki artimiausio euro, o skirtumas nukreipiamas taupymui. Šis būdas leidžia taupyti nepastebimai – net ir nedidelės sumos ilgainiui tampa reikšmingos“, – sako S. Gimžauskienė.
Finansinė disciplina svarbi visose amžiaus grupėse
Nors išmaniųjų įrankių populiarumas auga, tyrimas parodė, kad dalis gyventojų vis dar nepradėjo taupyti. Net 13 proc. respondentų Lietuvoje nurodė, kad neturi santaupų arba visai netaupo. Latvijoje šis rodiklis siekia 19 proc., o Estijoje – net 21 proc. Lietuvoje dažniausiai netaupo vyresni nei 50 metų asmenys, o mažiausia jų dalis – tik 9 proc. – fiksuota tarp 18–29 metų amžiaus žmonių.
„Finansinio raštingumo ugdymas turėtų apimti visas amžiaus grupes. Nėra nei per anksti, nei per vėlu pradėti taupyti. Net ir maži, bet reguliarūs žingsniai veda į reikšmingą rezultatą. Taupymas reikalauja ne tik žinių, bet ir tam tikros disciplinos – gebėjimo išlaikyti pastovumą ir nuoseklumą. Svarbiausia – atrasti taupymo būdą, kuris tinka konkrečiam žmogui ir atitinka jo galimybes bei tikslus “, – pabrėžia S. Gimžauskienė.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų balandį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta po mažiausiai 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.