Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė
JAV administracijos tarifų politika lieka analitikų dėmesio centre. Nepaisant to, kad JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė apie atsakomųjų tarifų pauzę iki liepos 8 d., neapibrėžtumas verslo aplinkoje išlieka didelis. Tai daro tiesioginę įtaką tiek euro zonos, tiek Baltijos regiono ekonomikai. Iki šiol nėra aiškumo, kaip atrodys galutinis JAV ir ES prekybos susitarimas. Tačiau, ar artėjantys pokyčiai iš tiesų kelia grėsmę pramonei, ar verslas spėja prisitaikyti?
Tarifams jautrių įmonių optimizmas – didžiausias per 7 mėn.
„Citadele“ banko sukurtas tarifams imlių sektorių (chemikalų, farmacijos, plastikų ir gumos, metalų, elektronikos, mašinų ir įrenginių, transporto priemonių gamyba) lūkesčių indeksas rodo, kad gegužę euro zonos bendrovių, priklausančių prie tarifams imlių sektorių, optimizmo lygis lyginant su balandžiu nekilo, tačiau visgi buvo didžiausias per pastaruosius 7 mėnesius.
Tai – požymis, kad JAV paskelbus atsakomųjų tarifų pauzę, euro zonos bendrovės toliau tęsia vadinamąjį „avansinį“ eksportą į JAV – eksportuoja produkciją ir toliau kaupia produkciją sandėliuose JAV. Tai leistų kurį laiką pardavinėti prekes Amerikos rinkoje, nedidinant kainų, jeigu JAV administracija visgi nutartų pakelti tarifus importui iš ES.
Euro zonos tarifams imlių sektorių lūkesčiai dėl gamybos ir užimtumo perspektyvos, žvelgiant 3 mėnesius į priekį, gegužę taip pat nebegerėjo, tačiau ir toliau svyravo ties aukščiausiu lygiu per pastaruosius 9 mėnesius. Kitaip sakant, nors euro zonos tarifams imlių sektorių lūkesčiai bei prognozės dėl ateities nebegerėja, kol kas duomenys nerodo ir ženklesnio pablogėjimo.
Negana to, naujausios Vokietijos gamintojų apklausos kol kas nerodo situacijos Vokietijos pramonėje pablogėjimo – priešingai, gegužę Vokietijos pramonės įmonių lūkesčiai pasiekė aukščiausią lygį per kiek daugiau nei metus.
Taigi, kol kas JAV administracijos tarifų politika turėjo priešingą nei būtų galima tikėtis poveikį euro zonos pramonei, įskaitant ir tuos sektorius, kuriuos didesni tarifai paveiktų labiau nei kitus. Tačiau aukštą tarifams imlių sektorių optimizmo lygį euro zonoje galima sieti su avansiniu eksportu į JAV. Visgi, tai yra nestabilus aspektas, kadangi prisipildžius sandėlius JAV, ateityje euro zonos eksporto į JAV apimtys gali staigiai nukristi.
Baltijos regiono kontrastai: Lietuvoje – niūriausios nuotaikos
Tarifams imlių sektorių padėtis Baltijos regione yra skirtinga – Lietuvoje fiksuojamas ženklus optimizmo nuosmukis, Latvijoje ir Estijoje optimizmo lygis toliau kyla. Visame Baltijos regione gegužę tarifams imlių sektorių įmonių optimizmo lygis buvo didžiausias per pastaruosius 2 metus, tačiau šį augimą tempė Estija ir Latvija.
Estijoje optimizmas pakilo į aukščiausią lygį per 2,5 metų, o Latvijoje – į aukščiausią lygį per 2 metus. Lietuvoje tarifams imlių sektorių optimizmo lygis gegužę buvo prasčiausias per 5 metus. Lietuvoje fiksuojamas ne tik bendro optimizmo nuosmukis, bet ir augantis tarifams imlių sektorių pesimizmas dėl ateities. Kadangi Lietuvos gamintojai yra integruoti į ES vertės grandines, augantis pesimizmas tarp tarifams imlių Lietuvos pramonės sektorių gali rodyti,
kad Vokietijos ir Skandinavijos gamintojai jau baigė pildyti sandėlius JAV ir jau pradėjo mažinti komponentų užsakymus tiekėjams Lietuvoje.
Pavyzdžiui, vertinant atskirų Lietuvos tarifams imlių pramonės sektorių lūkesčius dėl ateities, galima pastebėti, kad itin sparčiai auga pesimizmas plastikų ir gumos sektoriuje, tačiau lūkesčių pablogėjimas fiksuojamas ir chemikalų, farmacijos, metalų, elektronikos sektoriuose.
Skirtingus lūkesčius lemia trys priežastys
Kodėl Lietuvoje tarifams imlių sektorių lūkesčiai krenta ir taip skiriasi nuo Latvijos ir Estijos? Tikėtina, kad įtakos turi keli veiksniai, iš kurių pagrindinis – labai skirtinga pramonės dalis nuo BVP lyginant su Latvija ir Estija. Eurostat duomenys rodo, kad pramonė 2024 m. generavo 18 proc. viso Lietuvos BVP. Pagal šį rodiklį esame penkti ES ir tik nežymiai atsiliekame nuo euro zonos pramonės lokomotyvo Vokietijos (20 proc.). Tuo metu, kai Estijoje ir Latvijoje pramonės dalis BVP 2024 m. siekė tik 12 ir 10 proc. BVP. Kitaip sakant, Lietuva turi gerokai labiau išvystytą industrinį sektorių lyginant su Estija ir Latvija. Atitinkamai, Lietuvos gamintojai yra kur kas labiau sunerimę ir dėl tarifų poveikio.
Antra priežastis yra susijusi su specifine Lietuvos gamintojų vieta ES vertės grandinėse. Lietuvos pramonė Vokietijos ir Skandinavijos gamintojams teikia komponentus, tad Lietuvos gamintojai pirmi pajaučia ir euro zonos pramonės atsigavimą, ir galimą euro zonos pramonės susitraukimą. Augantys Lietuvos pramonės lūkesčiai rodo, kad Vokietijos ir Skandinavijos pramonė ruošiasi paklausos atsigavimui ir didina komponentų užsakymus. Blogėjantys Lietuvos pramonės lūkesčiai rodo, kad Vokietijos ir Skandinavijos gamintojai ruošiasi gamybos apimčių mažinimui ir atitinkamai užsako mažiau komponentų Lietuvoje.
Trečia priežastis yra skirtinga ekonomikos ciklų stadija, ypač jei lygintume Lietuvą ir Estiją. Lietuvoje ekonomikos ciklas jau ilgą laiką kyla, tuo metu kai Estijos ekonomika 2023 ir 2024 m. praleido recesijoje. Tik pastaruoju metu matome daugiau signalų apie prasidėjusį ekonomikos ciklo sustiprėjimą Estijoje, dėl ko į viršų kyla Estijos verslo lūkesčiai, įskaitant ir tuos sektorius, kurie yra priskiriami prie tarifams imlių.
Nepaisant išliekančio neapibrėžtumo dėl tarifų, tiek euro zonoje, tiek ir Baltijos regione tarifams imlių sektorių įmonių optimizmo lygis lieka aukštas. Visgi, nors rezultatai yra pozityvūs, ateityje optimizmo lygis gali sumažėti, kam įtakos turės maksimalus JAV esančių sandėlių užpildymo lygis ir avansinio eksporto į JAV pabaiga. Galimai jau turime indikacijų, kad avansinis eksportas į JAV artėja prie pabaigos, kadangi Lietuvos tarifams imlių įmonių lūkesčiai gegužę pastebimai pablogėja. Lietuvos gamintojų nuotaikos taip pat gerai atspindi, ko tikėtis Vokietijos ir kitose valstybėse netolimoje ateityje.