Kol vienose Europos šalyse tarifams jautrus verslas į ateitį žvelgia optimistiškai, kitur auga atsargumas ir neapibrėžtumas. Banko „Citadele“ ekspertai įvertino tarifams jautrių sektorių lūkesčius, remdamiesi Europos Sąjungos (ES) šalyse reguliariai atliekamų verslo ir vartotojų apklausų duomenimis. Ir nors kol kas ženklus nuosmukis nefiksuojamas, analitikai jau gali prognozuoti, kaip keisis nuotaikos Europoje ir Baltijos šalyse artimiausiais mėnesiais.
Trumpalaikis ES verslų optimizmas
Pagal „Citadele“ banko sudarytą tarifams jautrių sektorių lūkesčių indeksą, pagrįstą Europos Komisijos kasmėnesinių verslo apklausų duomenimis, JAV taikomi tarifai šiuo metu neturi tiesioginio poveikio euro zonos pramonės veiklai.
„Nors tiesioginis smūgis tarifams jautriems sektoriams dar nėra akivaizdus, padėtis tampa vis įtemptesnė. Daugumos tarifams jautrių sektorių įmonių lūkesčiai euro zonoje lieka stabilūs, tačiau šis stabilumas yra trapus Negana to, Europos gyventojų pasitikėjimas ekonomika mažėja – balandį užfiksuotas prasčiausias vartotojų lūkesčių rodiklis per pusantrų metų. Vokietijoje transporto įmonės, kurios pirmą šių metų ketvirtį optimistiškai vertino didesnį eksportą į JAV, balandį ženkliai pablogino savo prognozes“, – teigia „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Jo teigimu, antrąjį metų ketvirtį ES ekonomika patirs sulėtėjimą, o tarifų poveikis tampa papildomu spaudimo šaltiniu gamintojams ir logistikos įmonėms.
„Balandį euro zonos tarifams jautrių sektorių verslo lūkesčiai buvo geriausi per paskutinius keturis mėnesius, tačiau tai buvo iš esmės trumpalaikis reiškinys, susijęs su prekių eksportu į JAV prieš naujų tarifų įsigaliojimą. Nors kai kurių sektorių aktyvumas buvo trumpam pakilęs, prognozės dėl naujų užsakymų ir darbo jėgos poreikio jau rodo prastėjančią situaciją“, – priduria A. Izgorodinas.
Pablogėjusius lūkesčius atspindi chemijos, farmacijos, metalų apdirbimo ir elektronikos pramonės sektoriai.
„Šios įmonės, baigusios avansinį eksportą, dabar vertina ateitį atsargiau. Tuo tarpu gumos ir plastiko, transporto priemonių ir mašinų gamybos segmentuose verslo nuotaikos stabilizavosi, tačiau jų gerėjimo tendencija jau išsikvėpė“, – teigia ekonomistas.
Baltijos šalyse labiausiai nerimauja lietuviai
Baltijos šalyse tarifams jautrių sektorių nuotaikos balandį buvo geriausios nuo 2023 metų vidurio. Kaip pastebi „Citadele“ banko valdybos narys ir verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis, Estija išsiskiria rekordiniais rodikliais – tarifams jautrių sektorių verslo lūkesčiai pasiekė aukščiausią lygį per 29 mėnesius, tačiau toks efektas susidaręs, nes lūkesčiai atsigauna iš žemiausio taško – pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksuotas BVP augimas, kuris žymi ekonomikos išlipimą iš užsitęsusios recesijos.
Latvijoje tarifams jautrių įmonių optimizmas auga nuosekliai, tačiau be drastiškų šuolių. Lietuvoje matomas priešingas scenarijus – tarifams jautrių sektorių įmonės mažina lūkesčius ir vertina perspektyvas vis atsargiau.
„Lietuva, istoriniu požiūriu, priklauso nuo eksporto ir pramonės kur kas labiau nei Latvija ar Estija – šie sektoriai generuoja daugiau nei 75 proc. eksporto, todėl Lietuva yra jautresnė išoriniams trikdžiams“, – sako V. Žagūnis.
Lietuvoje lūkesčiai labiausiai blogėja gumos ir plastiko, metalo gaminių, elektronikos, precizikos, kompiuterinės ir transporto priemonių gamybos srityse.
„Šiose šakose fiksuojamas augantis nerimas dėl verslo ir paklausos perspektyvų. Didžiausią įtaką tam daro sumažėję užsakymai iš užsienio partnerių ir pasibaigę trumpalaikiai avansiniai eksporto srautai“, – teigia V. Žagūnis.
Be pramonės, papildomai įvertinti ir tie sektoriai, kuriems tarifai gali daryti netiesioginį poveikį. Nors transporto sektoriuje lūkesčiai išlieka stabilūs, nekilnojamojo turto operacijų srityje Lietuvoje matomas ryškus sulėtėjimas – balandį fiksuotas žemiausias optimizmo lygis per 12 mėnesių.
V. Žagūnio teigimu, nors NT sandorių kreivė šiuo metu rodo pozityvų augimą, dėl sektoriaus inertiškumo tikrasis tarifų efektas gali išryškėti per kitus 2–3 mėnesius. Tiesa, dabartinė tarifų pauzė gali padėti lūkesčiams atsigauti.
Tačiau yra ir teigiamų ženklų – gerėjančios nuotaikos fiksuojamos farmacijos, elektros įrenginių, automobilių gamybos įmonėse. Šie segmentai, anot V. Žagūnio, pasižymi didesniu inovatyvumu, lankstumu bei geresnėmis eksporto pozicijomis, todėl greičiau prisitaiko prie besikeičiančios geopolitinės ir tarifinės aplinkos. Be to, tarifai vėl gali paskatinti Vakarų ES įmonės aktyviau kelti gamybą į Baltijos regioną.
„Nors tarifai kelia rizikas, jie taip pat atveria naujas galimybes. Didelės ES rinkos, tokios kaip Vokietija ar Skandinavija, ieškodamos pigesnių gamybos alternatyvų, gali atsigręžti į Baltijos šalis. Lietuvai tai yra proga – tos įmonės, kurios gebės užtikrinti efektyvią ir kokybišką kontraktinę gamybą, turi potencialo tapti paklausiu partneriu“, – pabrėžia V. Žagūnis.