Vaidas Žagūnis, „Citadele“ banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalyse
Lietuvos ekonomikos variklis – pramonės sektorius – po dvejų metų spartaus augimo šiuo metu lėtina apsukas ir patiria trumpalaikį atoslūgį. Naujausi duomenys rodo, kad per artimiausius kelis mėnesius gamybos apimtys dar mažės ir gali nusileisti iki 2025 m. pradžios lygio. Vis dėlto tai nėra recesijos pradžia – tai laikina korekcija, po kurios sektorius turėtų grįžti į augimo kelią.
Trumpa pauzė po dvejų metų augimo
Remiantis „Citadele“ banko skaičiavimais ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pramonės gamybos apimtys iš augimo fazės pereina į stagnacijos bei nedidelio nuosmukio stadiją.
Tai – seniai matytas reiškinys: paskutinį kartą gamybos apimtys buvo sustojusios 2023 m. rugpjūtį. Po to sektorius šovė į viršų – per nepilnus dvejus metus gamybos apimtys (be naftos sektoriaus ir eliminuojant kainų įtaką) išaugo beveik 12 proc. Dabar gamybos nuosmukis, remiantis „Citadele“ modeliais, tęsis dar kelis mėnesius, kol apimtys nusileis į 2025 m. pradžios lygį.
Vis dėlto svarbu pabrėžti – tai laikina korekcija, o ne gilesnės recesijos požymis.
Tarifų efektas ir ES–JAV susitarimo pasekmės
Pagrindinė nuosmukio priežastis – tarifai. Balandį JAV paskelbus apie tarifų įvedimą, didelė dalis Vakarų Europos ir Skandinavijos gamintojų suskubo eksportuoti savo prekes į JAV dar iki ribojimų įsigaliojimo. Tai sudarė palankias sąlygas ir Lietuvos įmonėms, kurios gavo daugiau komponentų gamybos užsakymų.
Tačiau rugpjūtį, įsigaliojus tarifams ir prisipildžius JAV sandėliams, tiek Vokietijos, tiek kitų ES valstybių pramonė neišvengiamai ima trauktis žemyn. Lietuvos gamintojai, priklausomi nuo komponentų užsakymų iš šių rinkų, artimiausiu metu natūraliai gali susidurti su laikinu nuosmukiu. Tačiau tarp ES ir JAV pasiektas susitarimas dėl 15 proc. tarifų nekelia sisteminės grėsmės pramonei – tai labiau laikina pauzė, kol JAV rinkoje ištuštės prekėmis pripildyti sandėliai.
Vis dėlto ne visi sektoriai juda žemyn. Medienos ir baldų sektoriai, vieni didžiausių Lietuvoje, toliau fiksuoja užsakymų augimą. Tam didelės įtakos turi mažėjančios palūkanos – euro zonoje ir Skandinavijoje „pigesni“ pinigai skatina vartotojus skirti daugiau lėšų ilgo naudojimo prekėms, tarp jų – medienos ir baldų gaminiams.
Euro zonos ekonomika – vis tvirtesnė
Dar vienas teigiamas signalas – euro zonos ekonomikos perspektyvos. Rinkos dalyviai šiandien iš esmės nebetiki papildomu Europos centrinio banko (ECB) palūkanų mažinimu – jų tikimybė rugsėjį siekia vos 6 proc. Tai reiškia, kad nerimas dėl ekonomikos stabilumo išblėso.
Be kita ko, 3 mėn. Euribor jau pasiekė dugną (apie 2 proc.), ir nors gali nežymiai mažėti iki maždaug 1,9 proc., tolesnio kritimo nebesitikima. Labai tikėtina, kad 2026 m. euro zonos ekonomika bus dar stipresnė. Tai – puiki žinia Lietuvai, nes didžioji mūsų pramonės produkcijos dalis keliauja būtent į ES rinkas.
Taigi šiandien matomas trumpalaikis gamybos atoslūgis – tik korekcija po dvejų metų spartaus augimo. JAV sandėliams ištuštėjus ir euro zonos ekonomikai stiprėjant, Lietuvos pramonė turės galimybę vėl įsijungti visu pajėgumu.