Stabtelėjusiam Lietuvos pramonės sektoriui tikintis atsigausiančio eksporto, pagrindiniu ekonomikos varikliu tampa rekordus mušantys prekybininkai, toliau aktyviai planuojantys investicijas, apžvelgdamas pagrindinių Lietuvos sektorių investavimo perspektyvas sako „Citadele“ banko valdybos narys Vaidas Žagūnis.
Vis dėlto ryškiausio pokyčio verslo finansavime šiemet tikimasi atsinaujinančios energetikos srityje.
„Per pastaruosius 2–3 metus į saulės ir vėjo elektrines buvo investuota itin daug, tačiau dabar stebimas mažėjantis naujų šių projektų finansavimas bei augantis susidomėjimas energijos kaupikliais. Tiesa, pirmieji investuojantys į naują technologiją ar sektorių uždirba daugiausia, nes vėliau, vystantis technologijoms ir augant konkurencijai, pelningumas natūraliai mažėja“, – teigia V. Žagūnis.
Prekybos sektorius šovė į viršų
Šiandien pagrindiniu Lietuvos ekonomikos varikliu tampa prekyba – vartojimas išlieka stiprus, o gyventojų išlaidos, ypač prabangos prekėms, auga. „Citadele“ skaičiavimais, atmetus kainų svyravimus, Lietuvos mažmeninės prekybos apimtys kas mėnesį muša vis naujus rekordus.
„Prekybos sektorius išlieka aktyvioje plėtros stadijoje ir artimiausiu metu, didėjant gyventojų perkamajai galiai, prognozuojame tolesnį jo augimą. Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje neramina tai, kad tradicinis Lietuvos ekonomikos variklis – pramonė – šiuo metu susiduria su iššūkiais“, – sako banko verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims V. Žagūnis.
Jo teigimu, Lietuvos gamybos įmonių investicijų poreikis ateityje tiesiogiai priklausys nuo Vokietijos ekonomikos atsigavimo, nes būtent šios šalies stagnacija pastaruoju metu tapo vienu svarbiausiu išoriniu veiksniu, stabdančiu Lietuvos pramonės augimą.
„500 mlrd. Eur dydžio patvirtintas Vokietijos ekonomikos skatinimo planas yra svarbus ir mums. Į ekonomiką bus įlieta daug kapitalo, kuris ilgainiui gali atgaivinti ir mūsų eksportą“, – pastebi V. Žagūnis.
Po ilgesnio sąstingio pirmuosius atsigavimo ženklus jau rodo transporto sektorius – didėja pervežimų apimtys, įmonės vėl investuoja į parkų atnaujinimą. V. Žagūnio teigimu, 2026 m. pirmasis ketvirtis bus svarbus indikatorius, parodysiantis, ar šio sektoriaus atsigavimas įgaus pagreitį.
NT rinkoje situacija nevienoda
Nekilnojamojo turto (NT) sektorius toliau išlieka vienas daugiausiai finansuojamų Lietuvoje, tačiau „laukinio“ augimo etapas, V. Žagūnio teigimu, jau praeityje – rinka tapo brandesnė ir labiau subalansuota, o biurų segmente netgi pastebima pasiūlos pertekliaus ženklų.
„2025 m. sulaukėme mažiausiai pasiūlymų finansuoti naujų biurų plėtrą. Tai yra natūralu, nes patalpų perteklius rinkoje yra nemažas, todėl preliminarių nuomos sutarčių niekas nebeskuba rašytis. Nors laisvų, neišnuomotų biuro patalpų dalis rinkoje siekia apie 15 proc., tikėtina, kad šis perteklius palaipsniui sumažės. Vis dėlto šiais, o gal dar ir kitais metais, biurų plėtra turėtų išlikti nuosaiki“, – prognozuoja „Citadele“ valdybos narys.
Tačiau gyvenamojo būsto segmente tikimasi priešingų tendencijų. Anot jo, sklypų patraukliose Vilniaus vietose beveik nebelikę, o statybos leidimų išdavimo procesai dažnai užtrunka, todėl sostinės gyventojų skaičiaus didėjimas ir pakankamai geras būsto įperkamumas palaiko stiprią paklausą ir skatina investuotojus dairytis plėtros galimybių toliau nuo miesto centro esančiose lokacijose.
Tuo metu žemės ūkio įmonių finansavimas išlieka stabilus – tęsiami kasmetiniai darbai, tad ilgalaikėje perspektyvoje šis sektorius išlieka svarbia šalies BVP dalimi. Didžiausios rizikos ūkininkams kyla dėl kas kelerius metus pasikartojančių ekstremalių gamtos sąlygų.
„Į žemės ūkį sparčiai ateina modernios technologijos – dronai, išmanieji kombainai, laukų skenavimo sprendimai. Tai ypač svarbu darbuotojų trūkumui kaimuose tampant vis didesniu iššūkiu“, – priduria V. Žagūnis.
Nusiteikę investuoti
Lietuvos verslas toliau demonstruoja pakankamai aukštą bendrą pasitikėjimo lygį, ypač lyginant su Latvija ir Estija, – net 60 proc. mūsų šalies įmonių, „Citadele“ apklausos duomenimis, šiemet planuoja plėtrą.
V. Žagūnis pastebi, kad nors didžiąją dalį lėšų verslas numato nukreipti į darbuotojų kompetencijų ugdymą ir efektyvumo didinimą, investicijos į technologinius pokyčius ir dirbtinio intelekto (DI) sprendimus išlieka ribotos.
„Apie DI šiandien kalbama labai daug, tačiau realių investicijų į jo diegimą versle vis dar matome per mažai. Lyginant su JAV ar Kinija, Lietuvos ir visos Europos verslui dar trūksta pasitikėjimo šiomis technologijomis. Kol kas rimtesni DI pokyčiai matomi tik IT sektoriuje, kitur transformacija vyksta gerokai lėčiau“, – kalba jis.
Dėl DI naudojimo IT sektoriuje jau fiksuojami ir struktūriniai pokyčiai – atlyginimų augimas yra lėčiausias nuo 2014 m., o išdirbtų valandų skaičius mažiausias nuo 2008 m. Tikėtina, kad ši tendencija tęsis ir artimiausiu metu.