Baltijos kapitalo rinka padarė reikšmingą pažangą. Obligacijų emisijos pasiekė rekordinį lygį, auga mažmeninių investuotojų aktyvumas, o Baltijos šalių vertybiniai popieriai tarptautiniams investuotojams tampa vis lengviau prieinami. Tačiau pažanga atskirose rinkos dalyse dar nereiškia, kad turime veikiančią regioninę kapitalo rinką. Esame trys mažos ekonomikos. Tai reiškia, kad nereikalinga fragmentacija mums kainuoja gerokai brangiau. Jei norime pritraukti daugiau tarptautinio kapitalo ir suteikti Baltijos šalių įmonėms daugiau finansavimo galimybių, turime pasiekti, kad regionas praktiškai veiktų kaip viena rinka. Baltijos šalims kapitalo rinkos integracija nėra abstrakti politinė ambicija. Tai konkurencingumo klausimas.
Mastą įgyjame tik kartu
Pastarųjų metų pagreitis atskleidžia Baltijos kapitalo rinkos potencialą. 2025 m. Baltijos šalių įmonės išplatino 6,68 mlrd. eurų vertės obligacijų – daugiau nei dvigubai daugiau nei prieš metus. Matome, kad vis daugiau įmonių kapitalo rinką naudoja kaip realų finansavimo kanalą, o vis daugiau investuotojų susipažįsta su Baltijos šalių emitentais.
Kartu esminis masto iššūkis niekur nedingo. Kiekviena Baltijos rinka atskirai yra maža likvidumo, investuotojų gylio ir stambių emitentų skaičiaus požiūriu. Geografijos pakeisti negalime, tačiau galime nuspręsti, kiek fragmentacijos ir toliau kursime patys. Tai matyti ir iš to, kaip regionas vis dažniau pristatomas tarptautiniams investuotojams. MSCI, viena pirmaujančių pasaulyje akcijų rinkų indeksų rengėjų, Baltijos šalis savo indeksuose vertina kaip vieną bendrą rinką. Tai svarbu, nes tarptautiniai investuotojai rinkas vertina pagal jų mastą, likvidumą ir prieinamumą. Atskirai kiekvieną Baltijos rinką lengva nepastebėti, tačiau vertinamos kartu jos tampa aiškesnės, lengviau analizuojamos ir patrauklesnės kapitalui.
Baltijos šalių konkurencingumas slypi ne bandyme atkartoti tokius finansų centrus kaip Frankfurtas ar Paryžius, o kuriant vieningą, efektyvią ir patikimą regioninę kapitalo rinką.
Infrastruktūra pažengė greičiau nei ją supančios taisyklės
Svarbios infrastruktūros kliūtys jau šalinamos. Pagerėjo Baltijos šalių poprekybinės infrastruktūros ryšys su tarptautiniais atsiskaitymų tinklais, o nuo 2026 m. birželio 15 d. Baltijos biržose listinguojamos įmonių obligacijos ir akcijos taip pat gali būti saugomos ir už jas atsiskaitoma per „Euroclear Bank“.
Tai mažina operacines kliūtis tarptautiniams investuotojams ir daro Baltijos šalių vertybinius popierius prieinamesnius pasaulinei investuotojų bendruomenei.
Vis dėlto sistemų sujungimas – tik dalis darbo. Sudėtingesni klausimai dabar slypi aplink pačią infrastruktūrą: mokesčių taikymas, mokesčių prie šaltinio procedūros, emisijų reikalavimai ir nacionalinės reguliavimo bei priežiūros praktikos skirtumai. Tai gali atrodyti kaip techniniai klausimai, tačiau būtent jie lemia, ar investuoti tarp valstybių yra paprasta, ar nepagrįstai brangu.
Ilgalaikiam kapitalui ypač svarbus nuspėjamumas. Investuotojai geba įvertinti ir įkainoti riziką. Kur kas sunkiau įkainoti taisykles, kurios dažnai keičiasi arba kaimyninėse rinkose interpretuojamos skirtingai.
Tam reikia tikslingų teisėkūros veiksmų – modernizuoti prekybos ir poprekybinį reguliavimą, geriau suderinti mokesčių režimus ir mažinti administracinę naštą. Kitaip tariant, dar vienos plačios strategijos nereikia. Reikia nuoseklių veiksmų, šalinant konkrečias ir seniai įvardytas kliūtis.
Gyventojai – kapitalo rinkos istorijos dalis
Kapitalo rinkos plėtra susijusi ne tik su instituciniais investuotojais ir stambiais emitentais. Ne mažiau svarbus ir gyventojų dalyvavimas. Europos namų ūkiai gerokai didesnę savo finansinio turto dalį nei JAV namų ūkiai vis dar laiko grynaisiais pinigais ir indėliuose. Baltijos šalys šiuo požiūriu taip pat nevienodos: Estijoje susiformavusi gerokai stipresnė tiesioginio investavimo kultūra, o Latvija ir Lietuva išlieka konservatyvesnės.
Tikslas neturėtų būti skatinti žmones iš indėlių pereiti prie trumpalaikės prekybos. Tikslas turėtų būti toks, kad ilgalaikis investavimas taptų įprasta finansinės gerovės dalimi. Tam reikia paprastos prieigos, aiškios kainodaros, suprantamų produktų ir pasitikėjimo.
Bankams čia tenka esminis vaidmuo. Baltijos šalyse bankai yra vieni pagrindinių pasitikėjimo ir platinimo kanalų, per kuriuos žmonės pasieks kapitalo rinkas. Daugeliui klientų pirmoji investavimo patirtis įvyks toje pačioje skaitmeninėje aplinkoje, kurioje jie jau tvarko kasdienius bankinius reikalus.
Nuo potencialo iki veikiančios rinkos
Baltijos regionas turi visas prielaidas sukurti stiprią, tarptautiniu mastu konkurencingą kapitalo rinką – talentus, skaitmenines galimybes ir institucinę brandą. Kitas etapas yra praktiškesnis – pašalinti nereikalingus nacionalinius skirtumus ten, kur reikalingas regioninis mastas, padaryti mokesčių ir reguliavimo taikymą nuspėjamesnį ir užtikrinti, kad europinės sistemos galėtų komerciškai veikti mūsų dydžio rinkose.
Jei sugebėsime sumažinti fragmentaciją, padidinti reguliavimo ir mokesčių nuspėjamumą bei veiksmingiau nukreipti gyventojų santaupas į produktyvias investicijas, Baltijos regionas gali tapti gerokai patrauklesne kryptimi ilgalaikiam kapitalui.
Komentaro autorė – „Citadele“ banko valdybos pirmininkė, generalinė direktorė Rūta Ežerskienė.