Praėjusią savaitę viltys dėl galimo JAV ir Irano susitarimo sumažino energijos kainas ir leido akcijų rinkoms nutraukti tris savaites trukusį kritimą. Tuo metu JAV obligacijų pajamingumai pakilo iki aukščiausio lygio per maždaug du dešimtmečius, o sustiprėjęs JAV doleris slėgė aukso, euro ir mažesnių bendrovių akcijų kainas.Europos dujos smarkiai atpigo
Didžiausias savaitės pokytis buvo fiksuotas Europos gamtinių dujų rinkoje. TTF dujų kaina, laikoma pagrindiniu gamtinių dujų kainų etalonu Europoje, per savaitę sumažėjo 9,4 proc. iki 72,1 euro už megavatvalandę. Tai buvo didžiausias savaitinis kritimas nuo birželio vidurio. Kainų mažėjimą lėmė tai, kad suskystintas gamtines dujas (SGD) gabenantys tanklaiviai buvo nukreipti aplink Arabijos pusiasalį. Tai parodė, kad energijos kroviniai vis dar gali pasiekti Europą nepaisant sutrikimų Persijos įlankos regione.
Nafta nepastovią savaitę baigė beveik nepakitusi
„Brent“ naftos kaina per savaitę padidėjo vos 0,4 proc. ir siekė 104,3 JAV dolerio už barelį. Ketvirtadienį kaina buvo priartėjusi prie 108 JAV dolerių, tačiau penktadienį smuktelėjo 2 proc. Rinkos reakciją lėmė pranešimai, kad JAV ir Irano derybininkai Niujorke svarsto etapais įgyvendinamą susitarimą dėl Hormūzo sąsiaurio atvėrimo. Šis sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos prekybos maršrutų, jungiantis Persijos įlanką su tarptautinėmis laivybos trasomis.
Akcijų kilimui vadovavo technologijų bendrovės
Sumažėjęs susirūpinimas dėl energijos kainų parėmė akcijų rinkas. JAV technologijų sektoriaus indeksas „Nasdaq Composite“ per savaitę pakilo 2,1 proc. iki 27 068,72 punkto, o „S&P 500“ indeksas pridėjo 1,2 proc. ir pasiekė 7 743,41 punkto.
Didžiausią augimą fiksavo technologijų bendrovės. Vien „Meta Platforms“ akcijos pabrango beveik 13 proc., investuotojams palankiai įvertinus naują bendrovės dirbtinio intelekto agentą. Dėl to „S&P 500“ indeksas atsidūrė vos apie 0,7 proc. žemiau rugpjūtį pasiekto rekordinio lygio.
Europoje „Euro Stoxx 50“ indeksas pakilo 1,1 proc., Ispanijos IBEX 35 – 1,0 proc., Vokietijos DAX – 0,4 proc., o Prancūzijos CAC 40 indeksas beveik nepakito ir augo 0,2 proc. Europos rinkoms tai buvo pirmoji teigiama savaitė po trijų iš eilės kritimo savaičių. Vis dėlto kol kas tai labiau primena techninį atšokimą po ankstesnių nuostolių, nes indeksai vis dar išlieka žemiau rugpjūčio viršūnių.
JAV obligacijų pajamingumas pasiekė daugiametes aukštumas
Pagrindinė priešprieša akcijų rinkų optimizmui buvo matoma obligacijų rinkoje. JAV 10 metų trukmės valstybės obligacijų pajamingumas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2007 metų, o 30 metų obligacijų pajamingumas – aukščiausią nuo 2004 metų. Pajamingumų augimą lėmė stiprūs JAV verslo apklausų rezultatai, aukštos naftos kainos bei JAV centrinio banko pareigūnų komentarai, jog po praėjusios savaitės palūkanų didinimo gali prireikti ir papildomų palūkanų normų didinimų.
Aukštesnės finansavimo sąnaudos ypač neigiamai veikia mažesnes bendroves. Tai atsispindėjo ir „Russell 2000“ indekse, kuris apima mažesnes JAV įmones. Indeksas per savaitę sumažėjo 0,8 proc.
JAV būsto rinka dar labiau sulėtėjo
Aukštesnės palūkanų normos juntamos ir JAV būsto rinkoje. Vidutinė 30 metų būsto paskolų palūkanų norma rugsėjį pirmą kartą nuo praėjusių metų gegužės viršijo 7%. Rugpjūtį naujų būstų pardavimai buvo 2 proc. mažesni nei prieš metus, o esamų būstų pardavimai sumažėjo 1,1 proc. Tai pirmasis metinis naudotų būstų pardavimų sumažėjimas per šešis mėnesius.
Kainos judėjo skirtingomis kryptimis: naujų būstų kainos per metus nukrito 5,8% – sparčiau nei liepą, o esamų būstų kainos pakilo 1,7%. Rugsėjį toliau prastėjo ir JAV statytojų nuotaikos – jos pasiekė žemiausią lygį per metus ir vieną žemiausių nuo 2012 m.
Doleris sustiprėjo euro atžvilgiu
Tie patys veiksniai kilstelėjo dolerį iki beveik dviejų mėnesių aukštumos. EUR/USD kursas nukrito 0,5% iki 1,140, nors euro zonos verslo apklausų rezultatai buvo stiprūs. Nors euro zonos verslo apklausų rezultatai buvo geri, jie reikšmingai nepakeitė rinkos lūkesčių dėl Europos Centrinio Banko politikos. Tuo pat metu eurą silpnino ir politinis neapibrėžtumas Vokietijoje bei susirūpinimas dėl Prancūzijos viešųjų finansų būklės.
Euro zonos verslo nuotaikos – geriausios per trejus metus
Preliminariu vertinimu, sudėtinis euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas (PMI), rodantis verslo aktyvumą ir kurio reikšmė virš 50 punktų reiškia augimą, rugsėjį pakilo iki 53,1 punkto – aukščiausio lygio nuo 2023 m. pavasario.
Didžiausias pagerėjimas fiksuotas paslaugų sektoriuje, kur PMI pakilo nuo 51,6 iki 53,0 punkto. Tiek Vokietijoje, tiek Prancūzijoje paslaugų sektorius grįžo prie augimo, o Prancūzijoje tai buvo pirmas kartas šiais metais, kai rodiklis viršijo 50 punktų ribą.
Bendras PMI lygis atitinka maždaug 0,4 proc. euro zonos BVP augimą trečiąjį ketvirtį, kuris būtų šiek tiek spartesnis nei 0,3 proc. šiuo metu prognozuoja analitikai.
Tuo metu gamybos sektoriaus PMI išliko 52,7 punkto lygyje – aukščiausiame per daugiau nei ketverius metus. Augimą palaikė trečią mėnesį iš eilės didėjantys nauji užsakymai.
Vis dėlto įmonės taip pat pranešė apie spartesnį tiek sąnaudų, tiek produkcijos kainų augimą, susijusį su pabrangusia energija. Be to, po keturių mėnesių gerėjimo rugsėjį vėl suprastėjo vartotojų pasitikėjimas.
Auksas ir sidabras atpigo
Stiprėjantis JAV doleris ir augantys obligacijų pajamingumai neigiamai paveikė tauriuosius metalus. Aukso kaina per savaitę sumažėjo 2,3 proc. iki 4 321 JAV dolerio už unciją, o sidabro – 3,5 proc. iki 64,2 JAV dolerio. Azijos rinkose Honkongo „Hang Seng“ indeksas sumažėjo 1 proc., o Kinijos „Shanghai Composite“ – 0,6 proc. Pokyčiai buvo gana nedideli ir neturėjo vieno aiškaus katalizatoriaus.
Šią savaitę rinkų dėmesio centre – infliacija ir JAV darbo rinkos duomenys
Šią savaitę bus skelbiami euro zonos infliacijos, verslo apklausų ir darbo rinkos duomenys, o JAV ekonominių rodiklių kalendorius baigsis rugsėjo darbo rinkos ataskaita. Svarbiausias rodiklis – preliminarus rugsėjo euro zonos infliacijos vertinimas. Ekonomistai prognozuoja, kad metinė bendroji infliacija padidės nuo 3,2 iki 3,7 proc., o grynoji infliacija, neįskaičiuojanti energijos ir maisto kainų, – nuo 2,4 iki 2,5 proc. Didesnė, nei tikimasi, infliacija sustiprintų argumentus dėl dar vieno ECB palūkanų normų didinimo po šį mėnesį įvykusio padidinimo.
Pirmųjų užuominų suteiks atskirų šalių duomenys. Prognozuojama, kad Ispanijoje infliacija padidės nuo 4,3 proc. iki 4,7 proc. Vokietijoje metinė infliacija rugpjūtį siekė 2,9 proc., o Prancūzijoje vartotojų kainos rugsėjį, tikimasi, sumažės 0,5 proc. per mėnesį po 0,7 proc. augimo ankstesnį mėnesį.
Galutiniai rugsėjo mėnesio gamybos sektoriaus PMI indeksų duomenys turėtų patvirtinti preliminarius rodiklius: euro zonoje – 52,7 punkto, Vokietijoje – 53,8 punkto, Prancūzijoje – 50,3 punkto. Tuo metu Italijoje PMI, tikėtina, padidės nuo 49,6 iki 49,9 punkto, o Ispanijoje – nuo 49,5 iki 50,2 punkto. Tai reiškia, kad abiejų šalių rodikliai svyruos ties 50 punktų riba, skiriančia ekonomikos plėtrą nuo susitraukimo.
Prognozuojama, kad nedarbo lygis išliks nepakitęs ir euro zonoje rugpjūtį, ir Vokietijoje rugsėjį sudarys 6,4 proc. Tuo pat metu tikimasi, kad Vokietijos mažmeninės prekybos pardavimai rugpjūtį atsigaus ir padidės 1,4 proc. po 3,4 proc. kritimo liepą. Šie duomenys parodys, ar vartotojų paklausa išlieka pakankamai stipri nepaisant išaugusių kainų.
JAV rugsėjo mėnesį prognozuojamas darbo vietų skaičiaus augimo sulėtėjimas nuo 162 tūkst. iki 98 tūkst. Nedarbo lygis, tikimasi, išliks stabilus ir sieks 4,1 proc., o vidutinis valandinis darbo užmokestis per mėnesį padidės 0,3 proc.
Taip pat bus atidžiai stebimas bazinis PCE kainų indeksas – pagrindinis JAV Federalinio rezervo stebimas infliacijos rodiklis. Prognozuojama, kad jo metinis augimas paspartės nuo 3,3 proc. iki 3,4 proc. Tuo metu galutinis antrojo ketvirčio BVP įvertis turėtų patvirtinti 1,5 proc. metinį ekonomikos augimo tempą.
Tikimasi, kad JAV gamybos sektoriaus ISM indeksas, atspindintis pramonės pirkimų vadybininkų apklausos rezultatus, padidės nuo 54,6 iki 55,0 punkto. Jo kainų subindeksas turėtų išlikti aukštame 72,0 punkto lygyje. Prognozuojama, kad vartotojų pasitikėjimo indeksas šiek tiek padidės nuo 89,4 iki 90,1 punkto, o gamyklų užsakymai rugpjūtį sumažės 0,1 proc. po 0,9 proc. augimo ankstesnį mėnesį.
Po neseniai įvykusio Federalinio rezervo palūkanų normų padidinimo stipresni nei tikėtasi darbo rinkos ar infliacijos rodikliai sustiprintų rinkos lūkesčius dėl dar griežtesnės pinigų politikos ateityje.
Šią savaitę nei Federalinis rezervų bankas, nei Europos Centrinis Bankas pinigų politikos posėdžių neplanuoja.