Senjorai internete šiandien jaučiasi vis drąsiau – naudojasi elektronine bankininkyste, apsiperka, bendrauja socialiniuose tinkluose ir vis daugiau kasdienių reikalų tvarko skaitmeninėje erdvėje. Tačiau kartu keičiasi ir sukčių metodai, todėl atpažinti apgaulę darosi vis sunkiau.
Sukčiai gali prisistatyti banko, valstybės institucijos ar siuntų bendrovės atstovais, apsimesti artimu žmogumi, o jų siunčiamos žinutės ne visada kelia įtarimą. Dirbtinis intelektas šias apgaules dar labiau ištobulino – šiandien galima ne tik sukurti taisyklingą ir įtikinamą tekstą, bet ir imituoti žmogaus balsą ar atvaizdą.
Todėl vien atsargumo nebeužtenka. Svarbu žinoti, kokie ženklai gali išduoti apgaulę ir kaip elgtis tada, kai kyla bent menkiausia abejonė. „Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška paaiškina, į ką verta atkreipti dėmesį ir kokios klaidos tokiose situacijose gali kainuoti brangiausiai.
Spaudimas veikti turėtų kelti įtarimą
Kuo mažiau laiko lieka sustoti, pasitikrinti informaciją ar pasitarti su kitu, tuo lengviau sukelti baimę, sumaištį ir paskatinti priimti neapgalvotą sprendimą.
R. Čereškos teigimu, spaudimas veikti nedelsiant dažnai yra vienas aiškiausių signalų, kad žmogumi bandoma manipuliuoti. Neatsitiktinai sukčių istorijose beveik visada atsiranda tariamai neatidėliotina problema.
Skambinantis asmuo gali prisistatyti banko darbuotoju ir pranešti apie neva įtartiną operaciją, kitas – policijos pareigūnu ir perspėti, kad kažkas bando pasisavinti pinigus. Žinutėje gali būti rašoma apie užblokuotą paskyrą, sulaikytą siuntą ar būtinybę kuo greičiau patvirtinti duomenis.
Vyresnio amžiaus žmonėms tokios situacijos gali atrodyti ypač įtikinamos, kai skambinantysis kalba užtikrintai, prisistato banko ar institucijos atstovu ir spaudžia veikti nedelsiant. Taip sukuriamas jausmas, kad delsti pavojinga, o sprendimą reikia priimti nedelsiant.
Pasak eksperto, nors scenarijai gali skirtis, jų tikslas tas pats – neleisti žmogui sustoti, suabejoti ir ramiai įvertinti, kas iš tiesų vyksta.
„Jeigu jums sakoma, kad sprendimą reikia priimti nedelsiant, raginama nenutraukti pokalbio, negalima su niekuo pasitarti ar reikia kuo greičiau atlikti mokėjimą, tai jau yra labai rimtas signalas“, – teigia R. Čereška.
Tokiose situacijose raginimas skubėti turėtų būti ne paskata veikti, o priežastis sustoti. Saugiausia nutraukti pokalbį ir pačiam susisiekti su banku ar institucija oficialiai nurodytais kontaktais.
Netikra svetainė gali tapti spąstais
Sukčiui svarbu ne tik sukelti įtampą, bet ir paskatinti žmogų atlikti konkretų veiksmą – pavyzdžiui, paspausti atsiųstą nuorodą ir suvesti savo duomenis.
Tokios nuorodos gali atkeliauti SMS žinute ar elektroniniu paštu, prisidengiant banko, siuntų bendrovės ar kitos gerai pažįstamos įstaigos vardu. Pats puslapis iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visiškai įprastai. Pažįstamas logotipas, tos pačios spalvos, įprastas prisijungimo langas – žmogus gali nė neįtarti, kad pateko ne ten, kur tikėjosi.
Vien pažvelgus į tokį puslapį atpažinti klastotę gali būti sunku. Didžiausia rizika kyla tada, kai jame suvedami prisijungimo duomenys ar kita jautri informacija. Ji gali iš karto patekti sukčiams, o šie tuo pat metu mėginti prisijungti prie tikros žmogaus banko paskyros.
„Jeigu gaunate netikėtą banko žinutę, saugiausia joje esančios nuorodos nespausti. Geriau patiems atsidaryti banko programėlę arba naršyklėje ranka įvesti banko interneto adresą“, – sako banko atstovas.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ką prašoma patvirtinti telefone. Jei jis rodo veiksmą, kurio patys nepradėjote, jo tvirtinti nereikėtų. Tokiu atveju geriausia nieko nepatvirtinti ir su banku susisiekti savarankiškai.
Pažįstamas balsas gali suklaidinti
Dirbtinis intelektas sukčiams suteikė dar vieną pavojingą galimybę – imituoti žmogaus balsą. Kartais tam gali pakakti viešai prieinamo garso ar vaizdo įrašo, todėl pažįstamas balsas telefone dar nereiškia, kad kitame laido gale iš tiesų kalba artimas žmogus.
R. Čereškos teigimu, tokios apgaulės dažniausiai remiasi tuo, kas žmogų paveikia stipriausiai – netikėta nelaime ir baime dėl artimojo. Tariamas sūnus, dukra ar anūkas gali pasakoti patekęs į avariją, ligoninę ar kitą bėdą ir prašyti kuo skubiau pervesti pinigų. Kuo mažiau laiko lieka suabejoti, tuo lengviau patikėti tuo, ką girdime.
„Jeigu artimasis netikėtai prašo skubiai pervesti pinigų, nutraukite pokalbį ir patys jam perskambinkite numeriu, kurį jau turite. Net jei balsas skamba pažįstamai, pirmiausia įsitikinkite, kad iš tiesų kalbate su savo artimuoju“, – primena banko atstovas.
Šeimoje verta iš anksto susitarti ir dėl saugumo klausimo ar žodžio, kurį žinotų tik artimieji. Tai gali padėti greitai pasitikrinti, ar netikėtas skambutis iš tiesų yra tikras.
Žinomas veidas – sukčių priedanga
Sukčiai vis dažniau klastoja ne tik balsą, bet ir vaizdą. Pasitelkus dirbtinį intelektą galima sukurti įrašą, kuriame žmogus atrodo kalbantis ar rekomenduojantis tai, ko iš tikrųjų niekada nesakė.
Tokios klastotės vadinamos deepfake. Anksčiau jas dažniau išduodavo nenatūraliai judančios lūpos, keistas balsas ar veido neatitikimai, tačiau šiandien šie ženklai gali būti vos pastebimi.
Pasak R. Čereškos, sukčiai tokias klastotes dažnai naudoja finansinėms apgaulėms. Socialiniuose tinkluose gali pasirodyti vaizdo įrašų, kuriuose žinomas žmogus neva rekomenduoja investavimo platformą, žada greitą pelną ar ragina nepraleisti išskirtinės galimybės.
Tokiais atvejais svarbu vertinti ne vien tai, kaip įtikinamai atrodo pats įrašas. Jei žinomas žmogus netikėtai ragina investuoti ar žada neįprastai didelę grąžą, verta patikrinti jo oficialias paskyras, informaciją apie reklamuojamą bendrovę ir tai, ką apie ją skelbia patikimi šaltiniai.
Ką daryti kilus abejonei?
Sukčių metodai nuolat keičiasi, todėl svarbiausia ne bandyti įsiminti kiekvieną naują apgaulės būdą, o žinoti, kaip elgtis kilus abejonėms. Pasak R. Čereškos, vyresnio amžiaus žmonėms ypač praverčia iš anksto su artimaisiais aptartos paprastos taisyklės – kam paskambinti, kaip pasitikrinti netikėtą prašymą ir kokių veiksmų jokiu būdu netvirtinti.
-
Neskubėkite. Jei jus ragina sprendimą priimti tuoj pat, verta sustoti. Sukčiai dažnai sąmoningai kuria spaudimą, kad žmogus nespėtų ramiai pagalvoti ar pasitikrinti informacijos.
-
Nespauskite žinutėje esančios nuorodos. Jei reikia prisijungti prie banko ar kitos paskyros, saugiau atsidaryti oficialią programėlę arba naršyklėje patiems įvesti interneto adresą.
-
Neatskleiskite prisijungimo duomenų. Slaptažodžių, PIN kodų ir kitų prisijungimo duomenų nereikėtų perduoti nei telefonu, nei žinute, nei elektroniniu paštu.
-
Netvirtinkite nežinomo veiksmo. Jei esate prašomas mobiliu parašu ar kitais būdais patvirtinti prisijungimą ar mokėjimą, kurio neinicijavote, nieko netvirtinkite.
-
Nutraukite pokalbį ir perskambinkite patys. Jei banko, institucijos ar artimo žmogaus vardu prašoma atlikti mokėjimą, pateikti duomenis ar imtis kito neįprasto veiksmo, susisiekite su tuo žmogumi jums jau žinomu numeriu, o su įstaiga – jos oficialiai skelbiamais kontaktais.
-
Pasitarkite. Jei kažkas kelia abejonę, sprendimo nereikia priimti iš karto. Trumpas pokalbis su artimuoju ar papildomas informacijos patikrinimas gali padėti aiškiau įvertinti, kas iš tiesų vyksta.
R. Čereškos teigimu, svarbiausia ne bandyti numatyti, kokį naują būdą sukčiai pasirinks kitą kartą, o žinoti, kada verta sustoti.
„Sukčių tikslas – priversti žmogų veikti nepagalvojus. Todėl abejonė tokioje situacijoje nėra trukdis – priešingai, tai priežastis sustoti. Kelios minutės, skirtos ramiai įvertinti situaciją, gali padėti išvengti rimtų nuostolių“, – apibendrina R. Čereška.