Naujametinius finansinius tikslus išsikėlę Lietuvos gyventojai šiais metais labiausiai norėtų sutaupyti, tačiau dalis neatsisako ir planų įsigyti brangių pirkinių, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa.
Prioritetas taupymui
Apklausos duomenimis, šiemet savo turimas santaupas sieks padidinti beveik ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų, 18 proc. apklaustųjų tikisi padidinti pajamas arba rasti papildomą pajamų šaltinį, o 15 proc. respondentų norėtų tiesiog pradėti kaupti santaupas.
Kalbant apie išlaidų kontrolę, 11 proc. nori sumažinti mėnesines išlaidas, 8 proc. – skolas. Tiek pat žmonių planuoja suvaldyti emocinius pirkimus, o 7 proc. – grąžinti paskolas.
„Gyventojai siekia stiprinti savo finansinį atsparumą, todėl ieško papildomų galimybių taupyti. Tai ypač svarbu dabartinėje ekonominėje ir geopolitinėje aplinkoje, nes sukauptos lėšos leidžia ramiau priimti sprendimus ar lengviau pasinaudoti įvairiomis investavimo galimybėmis“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovė Rasa Narė.
Pasak jos, rekomenduojama, kad kiekvienas gyventojas turėtų sukaupęs finansinį rezervą, prilygstantį bent pusmečio pajamoms. Tokia finansinė pagalvė gali išgelbėti susidūrus su netikėtomis gyvenimo situacijomis, pavyzdžiui, netekus darbo.
Ne mažiau reikšminga ir kasdienė finansinė disciplina – išlaidų kontrolė bei nuoseklus taupymas. Ekspertės teigimu, bazinė taisyklė paprasta: išlaidos neturėtų viršyti pajamų, o bent dešimtadalis jų turėtų būti kryptingai atidedama ateičiai.
„Taupymas yra pirmas ir labai svarbus žingsnis, tačiau ilgalaikiam finansiniam saugumui vien jo neužtenka. Kad pinigai nenuvertėtų, juos svarbu įdarbinti investuojant“, – dėmesį atkreipia R. Narė.
Pradėti investuoti planuoja tik kas dešimtas
Vis dėlto, tik nedidelė dalis – 9 proc. – apklaustų gyventojų kitąmet žada pradėti investuoti, o taupyti pensijai vis dar neskubama. Tai pasiryžę daryti vos 2 proc. apklaustųjų. Lygiai taip pat nesiruošiama pradėti kaupti pinigų vaikų ateičiai – tai planuoja tik 4 proc. respondentų.
„Nuo 2026 m. didėjantys vaiko pinigai gali būti proga pradėti taupyti atžaloms investuojant, nes net ir nedidelės, bet reguliarios įmokos į investicinius instrumentus per ilgą laiką sukuria solidų finansinį pamatą vaiko ateičiai. Tai taip pat galimybė be papildomos naštos šeimos biudžetui išbandyti labiausiai priimtinus investavimo įrankius“, – priduria R. Narė.
Papildomas impulsas vartojimui
Analizuojant ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų poreikį, išsiskiria investicijos į nekilnojamąjį turtą. Nors tokį pirkinį planuotų 9 proc. visų apklaustųjų, jaunesnių gyventojų (18–29 m.) dalis siekia net 15 proc. Tuo metu susiremontuoti namus norėtų 12 proc. gyventojų, o įsigyti automobilį – 8 proc.
„Remiantis apklausos rezultatais, nemaža dalis visuomenės, ypač jaunesnio amžiaus, yra linkę planuoti didesnes investicijas į nebūtinąsias prekes ar paslaugas. Panašu, kad iš antrosios pensijų pakopos išsiimtos lėšos daliai gyventojų taip pat gali tapti papildomu finansiniu impulsu, kuris bus nukreiptas į būsto atnaujinimą ar net naujo įsigijimą. O jaunoms šeimoms didesnė paskata įsigyti pirmąjį būstą gali tapti nuo kitų metų iki 10 proc. mažėjantis pradinio įnašo reikalavimas“, – teigia R. Narė.
Nemaža dalis neturi jokio tikslo
„Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovė atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis gyventojų neturi finansinio tikslo 2026 m.: Lietuvoje tokių yra 17 proc., Estijoje – 18 proc., Latvijoje – 16 proc.
„Neturint aiškaus tikslo labai lengva likti savotiškame „budėjimo“ režime – kai pinigai tiesiog guli sąskaitoje arba išlaidos nepastebimai auga. Visgi didžiausias pokytis dažnai prasideda nuo vieno konkretaus, net ir nedidelio, sprendimo. Pavyzdžiui, kas mėnesį gavus atlyginimą reguliariai pervesti nustatytą konkrečią sumą į taupomąją sąskaitą ar apvalinti kiekvieno pirkimo sumą, skirtumą automatizuotai pervedant į atskirą sąskaitą. Svarbiausia – turėti tikslą ir laikytis nuoseklaus plano“, – pabrėžia R. Narė.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“. 2025 metų lapkritį internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta 3000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.