Daugelis gyventojų finansinį saugumą sieja su didele santaupų suma, tačiau praktikoje kur kas svarbesni tampa kasdieniai finansiniai įpročiai: gebėjimas planuoti išlaidas, turėti rezervą nenumatytiems atvejams ir priimti apgalvotus sprendimus skolinantis ar investuojant. Pasak Rasos Narės, „Citadele“ banko Privačių klientų segmento vadovės Lietuvoje, finansinė ramybė nepriklauso nuo amžiaus ar pajamų dydžio. Ją labiausiai lemia tai, kaip žmogus tvarkosi su turimais pinigais.
„Dažnai klausiame, kiek reikėtų uždirbti ar sutaupyti, kad jaustumėmės saugūs. Tačiau svarbesnis klausimas yra, ar netikėtos išlaidos visiškai išmuštų mus iš vėžių. Finansinis saugumas prasideda nuo rezervo, kuris leidžia ramiau reaguoti į gyvenimo netikėtumus“, – sako R. Narė.
Senjorai dažnai išsiskiria finansine disciplina
Nors kartais sakoma, kad geriausiai taupyti moka senjorai, R. Narės teigimu, tai labiau susiję ne su mažesniais poreikiais, o su sukaupta patirtimi.
„Vyresnio amžiaus žmonės dažnai labai gerai planuoja išlaidas, yra atsargesni ir mažiau linkę į spontaniškus pirkinius. Daugelis jų užaugo laikais, kai taupumas buvo būtinybė, todėl natūraliai išsiugdė finansinę discipliną. Kita vertus, senatvėje atsiranda ir naujų išlaidų – sveikatai, vaistams ar pagalbai buityje, todėl svarbu ne tik taupyti, bet ir mokėti protingai naudoti sukauptas lėšas“, – sako ji.
Anot ekspertės, santaupos neturėtų tapti tikslu savaime.
„Santaupos turi tarnauti žmogui, o ne žmogus santaupoms. Jei finansinė padėtis leidžia, nereikėtų jaustis kaltam išleidžiant pinigus kelionei, kultūriniams renginiams ar laikui su šeima. Tai nėra neatsakingumas, jei kartu išlaikomas finansinis saugumas“, – pažymi R. Narė.
Gyvenimas nuo algos iki algos nebūtinai reiškia prastą finansų valdymą
Pasak pašnekovės, daugelis žmonių save vertina pernelyg griežtai, jei mėnesio pabaigoje nepavyksta sutaupyti didelių sumų.
„Gyvenime būna įvairių etapų. Kartais pajamos leidžia daugiau atsidėti ateičiai, o kartais didžiąją jų dalį tenka skirti būtiniausioms išlaidoms. Tai dar nereiškia, kad žmogus nemoka tvarkytis su pinigais. Svarbiausia yra žinoti savo finansinę situaciją ir pagal galimybes nuosekliai kurti rezervą“, – sako ji.
Anot R. Narės, taupymo įpročiui formuoti nebūtinos didelės sumos.
„Dažnai žmones nuo taupymo sustabdo mintis, kad tai daryti verta tik tada, kai galima atsidėti šimtus eurų. Iš tikrųjų pradžia gali būti ir 10 ar 20 eurų per mėnesį. Ilgainiui svarbiausias tampa ne dydis, o reguliarumas.“
Vienos stebuklingos santaupų sumos nėra
Dažnai diskutuojama, kiek reikėtų turėti santaupų, kad žmogus jaustųsi finansiškai saugus. Vis dėlto, pasak Rasos Narės, universalaus atsakymo nėra.
„Vienam žmogui mėnesio būtinosios išlaidos siekia 400 eurų, kitam – 1000 eurų ar daugiau. Todėl rezervą geriau skaičiuoti ne konkrečia suma, o savo mėnesio išlaidomis“, – teigia ji.
Dažnai rekomenduojama turėti kelių mėnesių būtinųjų išlaidų rezervą, tačiau svarbiausia pradėti nuo pasiekiamo tikslo.
„Jeigu šiandien neturite kelių mėnesių santaupų, nereikia nusivilti. Pirmiausia galima sukaupti vieno mėnesio rezervą, vėliau jį didinti. Finansinis saugumas kuriamas palaipsniui.“
Kur laikyti santaupas priklauso nuo to, kada jų prireiks
Pasak R. Narės, dažnas gyventojas ieško vieno universalaus atsakymo, kur geriausia laikyti santaupas, tačiau pirmiausia reikėtų įsivertinti jų paskirtį.
„Pirmas klausimas, kurį verta sau užduoti, yra labai paprastas: kada man šių pinigų reikės? Pinigus, kurių gali prireikti bet kurią dieną, verta laikyti lengvai pasiekiamus. O tą santaupų dalį, kurios artimiausiu metu neplanuojate naudoti, galima nukreipti į taupymo ar investavimo priemones, atsižvelgiant į savo tikslus ir rizikos toleranciją“, – sako ji.
Anot ekspertės, ypač svarbu neprisiimti rizikos, kurios žmogus nesupranta.
„Kuo greičiau pinigų gali prireikti, tuo svarbesnis jų prieinamumas ir mažesnė rizika. Todėl finansiniai sprendimai turi būti pritaikyti ne prie kitų žmonių patirties, o prie savo situacijos ir poreikių.“
Santaupas svarbu ne tik sukaupti, bet ir apsaugoti
Santaupas svarbu ne tik sukaupti, bet ir apsaugoti
Pasak ekspertės, gyventojai vis dar linkę dalį pinigų laikyti namuose, tačiau tai nėra saugiausias sprendimas.
„Dideles grynųjų pinigų sumas laikyti namuose rizikinga. Be to, tokie pinigai nedirba ir ilgainiui jų vertę mažina infliacija. Todėl santaupoms verta rinktis saugias ir žmogui suprantamas finansines priemones“, – sako R. Narė.
Ji taip pat ragina atsargiai vertinti pasiūlymus, žadančius greitą ir garantuotą uždarbį.
„Jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa, prieš priimant sprendimą verta sustoti ir pasitarti su artimaisiais ar finansų specialistais. Būtent tokiais pažadais dažnai naudojasi sukčiai, todėl skubėti su investiciniais ar finansiniais sprendimais nereikėtų“, – pažymi ekspertė.
Anot ekspertės, finansinis saugumas nėra vien trumpalaikis rezervas nenumatytiems atvejams. Ne mažiau svarbu galvoti ir apie ilgesnį laikotarpį – kaip gyvensime po dešimties, dvidešimties ar trisdešimties metų.
Apie finansinę ateitį verta galvoti kuo anksčiau
Anot Rasos Narės, geriausias laikas pradėti rūpintis finansine ateitimi yra dabar, nepriklausomai nuo amžiaus.
„Kuo anksčiau pradedame taupyti ar investuoti, tuo lengviau pasiekiame rezultatą. Tačiau lygiai taip pat svarbu suprasti, kad pradėti niekada nevėlu. Dažnai laukiame geresnio momento, didesnių pajamų ar palankesnių aplinkybių, tačiau finansinė ateitis kuriama ne tada, kai atsiranda daugiau pinigų, o tada, kai priimame sprendimą pradėti. Net ir nedideli žingsniai ilgainiui gali sukurti didelį skirtumą“, – sako R. Narė.