Spalio pradžioje G7 šalys susitarė per artimiausius keturis mėnesius išleisti į rinką 100 mln. barelių dyzelino ir žalios naftos iš strateginių atsargų. Pirmasis žingsnis bus didelis dyzelino atsargų išleidimas per artimiausias 20 dienų. Mainais JAV atsisakė grasinimo uždrausti dyzelino eksportą. Pasak diplomatų, Europos šalys turėtų išleisti apie 50 mln. barelių dyzelino, o kitos narės papildomai tieks žalią naftą. Dalis šio kiekio gali būti jau kovą pažadėto atsargų išleidimo tęsinys po Irano karo pradžios.
Pasiūla: beveik 9 proc. daugiau dyzelino keturiems mėnesiams
Europa susiduria su struktūriniu dyzelino trūkumu. Jos naftos perdirbimo gamyklos daugiausia buvo pritaikytos benzino gamybai, todėl ilgą laiką teko pasikliauti importu iš Artimųjų Rytų, Indijos, JAV ir iki 2023 m. iš Rusijos. Šiemet ši tiekimo grandinė patyrė smūgį iš dviejų pusių: dėl karo Irane buvo smarkiai apriboti krovinių srautai iš Persijos įlankos regiono, o išpuoliai prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas sumažino pasaulinei rinkai prieinamą dyzelino kiekį. Būtent todėl dyzelino kainos kilo gerokai sparčiau nei žalios naftos kainos.
Mūsų skaičiavimai rodo, kad šias atsargas paskirsčius per keturis mėnesius, dyzelino pasiūla ES kiekvieną mėnesį padidėtų maždaug 8,7 proc., palyginti su įprastu suvartojimu. Tai apima sunkvežimių, lengvųjų automobilių, žemės ūkio technikos, šildymo sistemų ir laivų naudojamą dyzeliną. Toks kiekis yra daugiau nei pakankamas kompensuoti dyzelino importą, kurio Europai paprastai reikia. Kadangi didelė dalis atsargų rinką pasieks jau pirmosiomis savaitėmis, pasiūlos padidėjimas sutaps su laikotarpiu, kai rinka yra labiausiai įtempta, prieš prasidedant didesnei žiemos šildymo paklausai.
Šio sprendimo kaina yra mažesnė saugumo pagalvė. Pagal mūsų skaičiavimus, išleidžiamos atsargos sudaro apie 18 proc. visų ES šalių sukauptų avarinių dyzelino rezervų. Tai vis dar palieka reikšmingą rezervą, tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra nauja nafta, o tik laikinas skolinimasis iš atsargų. Vėliau šias atsargas reikės atkurti, o tai kitais metais papildomai didins paklausą.
Kainos: kodėl beveik 9 proc. didesnė pasiūla mažina dyzelino kainą tik maždaug 3 proc.
Rinkos sureagavo iš karto. Europos dyzelino ateities sandorių kainos, kurios atspindi didmeninę kainą už artimiausiais mėnesiais tiekiamą dyzeliną, po naujienų smuko beveik 6 proc. Tai buvo vienas didžiausių vienos dienos nuosmukių per pastaruosius kelerius metus. Tačiau net ir po šio kritimo didmeninė dyzelino kaina tebėra maždaug dvigubai didesnė nei prieš dvejus metus, todėl bendrame kainų augimo kontekste šis sumažėjimas yra gana nedidelis.
Degalinėse poveikis dar mažesnis. Mūsų skaičiavimai rodo, kad jeigu visas didmeninės kainos sumažėjimas būtų perkeltas vartotojams, degalų kainos sumažėtų apie 3 proc., arba maždaug 7 euro centais už litrą. Pagrindinė priežastis yra mokesčiai. Didelę degalų kainos dalį sudaro akcizas, kuris yra fiksuotas mokestis už litrą ir nemažėja pingant naftai, todėl didmeninių kainų pokyčiai galutiniam vartotojui pasireiškia gerokai silpniau.
| Rodiklis |
Reikšmė |
| ES šalių išleidžiamas dyzelino kiekis (skelbiama) |
≈50 mln. barelių per keturis mėnesius |
| Papildoma dyzelino pasiūla |
+8,7 proc. įprasto mėnesio suvartojimo |
| Panaudota ES avarinių dyzelino atsargų dalis |
≈18 proc. |
| Europos dyzelino ateities sandorių kainos po naujienų |
≈ −6 proc. |
| Tikėtinas degalų kainos pokytis ES degalinėse |
≈ −3 proc. (apie 7 euro centai už litrą) |
Šaltinis: EK savaitinis naftos biuletenis; Eurostatas; Europos dyzelino ateities sandoriai; Reuters; Citadele skaičiavimai.
Kodėl beveik 9 proc. didesnė pasiūla kainoms daro tokį ribotą poveikį? Pirma, dyzelinas yra pasaulinė prekė. Kai Europa naudoja savo atsargas, jai reikia mažiau importo, o tie kroviniai nukreipiami kitiems pirkėjams, todėl poveikis pasidalija visoje pasaulio rinkoje. Antra, prekybininkai supranta, kad atsargų išleidimas yra laikinas ir kad vėliau jas reikės papildyti, todėl ateities pristatymų kainos išlieka aukštesnės. Trečia, dalis paskelbto kiekio gali apskritai nebūti papildoma pasiūla. Galiausiai degalinių kainos didmeninių kainų pokyčius atspindi tik po kelių savaičių ir paprastai mažėja lėčiau, nei kyla.
Ką tai reiškia ekonomikai?
Dyzelino svarba ekonomikai yra gerokai didesnė, nei galima spręsti iš jo dalies namų ūkių išlaidose. Tai yra realiosios ekonomikos kuras: juo varomas kelių transportas, žemės ūkis, statybos ir žvejyba, todėl jo kaina daro įtaką beveik visų prekių savikainai.
Mūsų vertinimu, tiesioginis atsargų išleidimo poveikis vartotojų infliacijai yra labai nedidelis. Daug svarbesnis yra netiesioginis ir lėtesnis poveikis: pigesnis dyzelinas mažina spaudimą transporto ir maisto kainoms ateinančiais mėnesiais. Vis dėlto šis efektas bus ribotas, nes didžioji šių metų kainų šuolio dalis išliks.
Plačiau žvelgiant į ekonomiką, šis sprendimas labiau suteikia laiko nei išsprendžia problemą. Aukštos dyzelino kainos mažina transporto bendrovių, ūkininkų ir statybų sektoriaus pelningumą, palaiko aukštesnę infliaciją ir apsunkina Europos Centrinio Banko galimybes išlaikyti žemas palūkanų normas. Laikinas kainų sumažėjimas gali padėti verslui lengviau išgyventi žiemą, tačiau ilgalaikis pagerėjimas priklausys nuo to, ar tiekimas iš Artimųjų Rytų grįš į įprastą lygį.
Ateitis išlieka neaiški
G7 sprendimas yra gera žinia tiekimo saugumui. Jis leidžia užpildyti Europos dyzelino importo spragą žiemos laikotarpiu ir pašalina JAV eksporto draudimo grėsmę. Tačiau kainų požiūriu tai yra veikiau laikinas palengvėjimas nei lūžio taškas.
Po sausio Europa turės mažesnes atsargas, kurias reikės atkurti, o jei tiekimo situacija Artimuosiuose Rytuose ar Rusijoje vėl pablogėtų, dyzelino kainos galėtų gana greitai grįžti į augimo trajektoriją.