Šie metai brangiai kainuoja kiekvienam, kuris pilasi degalus. Vasario pabaigoje kilus karui su Iranu, sutriko naftos tiekimas iš Persijos įlankos, o kuro kainos Lietuvos degalinėse smarkiai šoktelėjo: spalio viduryje litras benzino kainavo 1,93 Eur, dyzelino — 2,21 Eur, atitinkamai 37 proc. ir 51 proc. daugiau nei prieš metus. Namų ūkiams ir įmonėms, ketinantiems keisti automobilį, kyla akivaizdus klausimas — ar dabar pats laikas rinktis elektromobilį?
Sprendžiant iš šių metų automobilių registracijų duomenų, vis daugiau lietuvių į šį klausimą atsako teigiamai. „Citadele“ banko analizė rodo, kad kuro kainos – visų pirma dyzelino – jau pasiekė lygį, kuriam esant perėjimas prie elektromobilių pastaraisiais metais įgaudavo pagreitį.
Elektromobiliai stiprina pozicijas
Per pirmuosius devynis 2026 m. mėnesius Lietuvoje įregistruoti 3 229 nauji visiškai elektriniai automobiliai — varomi tik baterija. Tai beveik 50 proc. daugiau nei per tą patį 2025 m. laikotarpį. Jų dalis tarp visų naujų automobilių išaugo iki 8,7 proc. (prieš metus — 6,7 proc.), o trečiąjį ketvirtį pasiekė kas dešimtą automobilį.
Įprastų automobilių, varomų tik benzinu ar dyzelinu, populiarumas mažėja. Palyginti su praėjusių metų sausio–rugsėjo mėnesiais, naujų dyzelinių automobilių registracijos sumažėjo 36 proc., benzininių — 4 proc., o jų bendra dalis naujų registracijų rinkoje smuko nuo trečdalio iki maždaug ketvirtadalio. Didžiausią rinkos dalį ir toliau užima hibridiniai automobiliai, kuriuose benzininį variklį papildo baterija. Jų registracijų skaičius išaugo 29 proc., o rinkos dalis dabar siekia beveik du trečdalius. Kadangi bendras naujų automobilių registracijų skaičius per metus padidėjo 15 proc., akivaizdu, kad pirkėjai įsigijimo neatideda – jie keičia savo pasirinkimus.
Ta pati tendencija matoma ir „Citadele Leasing“
Tarp savo klientų tokią pačią tendenciją matome dar ryškiau. Visiškai elektrinių automobilių dalis tarp naujų lengvųjų automobilių, finansuotų per „Citadele Leasing“, šiemet augo kiekvieną ketvirtį: nuo 14 proc. pirmąjį ketvirtį iki 20 proc. antrąjį ir 26 proc. trečiąjį. Per devynis mėnesius elektromobiliai sudarė 19 proc. mūsų finansuotų naujų automobilių – beveik dvigubai daugiau nei visoje lizingo rinkoje (10 proc.).
Didelę šio skirtumo dalį lemia „Tesla“. Per mus finansuojama 8 iš 10 lizinguojamų „Tesla“ automobilių. Šiems pardavimams sparčiai augant, mūsų portfelyje elektromobilių daugėja greičiau nei rinkoje. Neįskaičiavus „Tesla“, mūsų dalis elektromobilių lizinge siekia beveik 16 proc. Tai šiek tiek daugiau nei bendra mūsų lizingo rinkos dalis (14 proc.).
Tokiu būdu prisidedame prie to, kad Lietuvos keliuose sparčiau daugėtų automobilių, neišmetančių teršalų. Šiandien per „Citadele“ finansuojamas kas ketvirtas lizinguojamas elektromobilis šalyje, o trečiąjį ketvirtį elektromobiliai jau sudarė daugiau nei ketvirtadalį mūsų finansuotų naujų automobilių.
Nors hibridai išlieka populiariausiu klientų pasirinkimu ir trečiąjį ketvirtį sudarė 61 proc. visų finansuotų naujų automobilių, jų dalis sumažėjo nuo metų pradžioje fiksuotų 68 proc., nes vis daugiau klientų renkasi iš karto pereiti prie elektromobilių.
Kodėl vairuotojai persėda į elektromobilius?
Mūsų skaičiavimai rodo, kad vidutinio kompaktinės klasės automobilio su benzininiu varikliu degalų sąnaudos ( apie 6.5 l/100 km) šiandienos kainomis kainuoja apie 12,50 Eur 100 kilometrų, tuo tarpu namuose įkraunamas elektromobilis tam pačiam atstumui sunaudoja elektros vos už maždaug 3,70 Eur. Vairuotojui, per metus nuvažiuojančiam 20 tūkst. kilometrų, tai reiškia apie 1 750 Eur siekiantį metinį sutaupymą. Palyginti su hibridiniu automobiliu (apie 5l/100 km), sutaupymas mažesnis — apie 1 200 Eur per metus. O kraunant tik greitojo įkrovimo stotelėse, kur kilovatvalandė kainuoja apie 0,50 Eur, metinis sutaupymas, palyginti su benzininiu automobiliu, sumažėja iki maždaug 700 Eur.
Šis skirtumas šiemet dar labiau padidėjo. Benzino kaina degalinėse yra 37 proc. didesnė nei prieš metus, o elektros kainos namų ūkiams pakilo apie 10 proc. Elektromobilių įsigijimą taip pat palengvina valstybės parama. Paramos atnaujinimas kartu su brangiu kuru paaiškina, kodėl elektromobilių dalis trečiąjį ketvirtį šoktelėjo. Be to, platesnis modelių pasirinkimas, įskaitant ir labiau įperkamus variantus, bei augantis įkrovimo stotelių tinklas sumažino dalį anksčiau egzistavusių abejonių.
Degalų kainų šuolį lėmė karas Irane, sutrikdęs naftos tiekimą iš Persijos įlankos regiono ir ypač paveikęs jau ir taip įtemptą Europos dyzelino rinką. Lietuvoje tai jaučiama ypač stipriai: dyzelinas pas mus dabar brangiausias Baltijos šalyse ir brangesnis nei ES vidurkis, o dyzeliniai automobiliai vis dar sudaro daugiau nei 60 proc. šalies lengvųjų automobilių parko. Net ir spalio pradžioje G7 suderintas strateginių atsargų panaudojimas, tikėtina, sumažins degalų kainas vos keliais centais už litrą. Todėl tikėtina, kad degalai išliks brangūs visą žiemą, o būtent šios būsimos išlaidos yra svarbiausias veiksnys vertinant automobilį, kurį planuojama eksploatuoti ar lizinguoti kelerius metus.
Energetikos kainų šokas taip pat padidino infliaciją Lietuvoje iki 6,1 proc. rugsėjį – tai aukščiausias rodiklis Baltijos šalyse. Augant infliacijai visoje euro zonoje, ECB šiemet jau du kartus — birželį ir rugsėjį — didino palūkanų normas, todėl finansavimas brangsta. Vis dėlto kol kas sutaupymai degalams reikšmingai nusveria šiuos papildomus kaštus, kadangi palūkanoms padidėjus 0,5 procentinio punkto, 35 tūkst. Eur vertės automobilio penkerių metų lizingo įmoka išauga iki 10 Eur per mėnesį.
Kur slypi lūžio taškas?
„Citadele“ banko analizė rodo, kad Lietuvoje lūžio taškas yra maždaug 1,80 Eur už litrą benzino ir 1,75 Eur už litrą dyzelino — skaičiuojant šešių mėnesių vidurkį dabartinėmis kainomis. Pastaraisiais metais, kai elektromobilių pasiūla tapo pakankama, pasiekus šį lygį vienu metu nutinka du dalykai: elektromobilių paklausa aiškiai išauga, o įprasti benzininiai ir dyzeliniai automobiliai pradeda prarasti rinkos dalį. Kitaip tariant, kurui peržengus šias ribas, pirkėjai ne tiesiog papildomai renkasi elektromobilius — jie nusigręžia nuo vidaus degimo variklių.
Šiandien abi ribos jau peržengtos: šešių mėnesių vidurkis siekia apie 1,80 Eur benzinui ir 2,01 Eur dyzelinui — todėl dyzelinių automobilių registracijos šiemet krito daugiau nei trečdaliu. Benzinas lūžio taško ribą kol kas tik pasiekė, tad benzininių automobilių registracijos sumažėjo vos 4 proc. Jei benzinas išliks toks brangus, tikėtina, kad panašus poslinkis netrukus prasidės ir tarp benzininių automobilių pirkėjų.
Ką tai reiškia vairuotojams ir verslui?
Kiekvienam, kuris šią žiemą renkasi automobilį, sprendimas vis labiau priklauso nuo bendrų nuosavybės išlaidų, o ne nuo kainos etiketėje. Kuras dabar sudaro didesnę šių išlaidų dalį nei bet kada nuo 2022 m., o subsidijos mažina įsigijimo kainų skirtumą. Kita vertus, finansavimo išlaidos pagal kintamų palūkanų lizingo sutartis gali dar šiek tiek augti tol, kol ECB tęs kovą su infliacija.
Elektromobiliai tampa prieinami ir mažesnį biudžetą turintiems pirkėjams: rugsėjį įregistruoti 1 474 naudoti elektromobiliai (įskaitant įkraunamus hibridus), arba 9,2 proc. naudotų automobilių rinkos, kai prieš metus buvo 6,9 proc. Verslui situacija dvejopa: įmonės šiemet pirmą kartą gali gauti paramą ir naudotam elektromobiliui, o lengvųjų automobilių parkuose perėjimas jau vyksta. Tačiau krovinių vežėjams brangus dyzelinas kol kas pirmiausia yra išlaidų smūgis — elektrinių sunkvežimių pasiūla ir įkrovimo infrastruktūra dar tik formuojasi.
Net jei po žiemos degalų kainos sumažėtų, bendra kryptis atrodo aiški: Lietuvos automobilių rinka juda elektromobilių link, o brangūs degalai šį procesą tik spartina.
Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra; „Regitra“; „Citadele Leasing“; EK savaitinis naftos biuletenis; ENTSO-E; Eurostatas; „Citadele“ skaičiavimai.