Lietuvoje formuojasi brandesnis požiūris į santaupų kaupimą. „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa rodo, kad beveik trečdalis lietuvių investicijas į fondus ar akcijas laiko patogiausiu būdu kaupti santaupas. Ši tendencija išskiria Lietuvą tarp Baltijos šalių, ypač pensijų reformos kontekste.
Investavimas tampa populiariausiu pasirinkimu
Remiantis apklausos duomenimis, 31 proc. Lietuvos respondentų kaip patogiausią taupymo būdą įvardija investavimą į akcijas bei fondus, kai taip mano tik 10 proc. latvių ir 14 proc. estų.
Antroje vietoje – taupomoji sąskaita, kurią paminėjo 24 proc. apklaustųjų, o trečias populiariausias gyventojų pasirinkimas – namuose laikomi grynieji pinigai (18 proc.).
Terminuotus indėlius kaip patogiausią taupymo būdą nurodė 14 proc. respondentų, o likusi dalis gyventojų rinkosi alternatyvius sprendimus – apvalinimo priemones ir skaitmenines taupykles (5 proc.), trečią pensijų pakopą (3 proc.) ar kitas, labiau nišines santaupų kaupimo formas (5 proc.).
„Matome, kad Lietuvoje keičiasi pati taupymo samprata – žmonėms svarbu ne tik saugumas, bet ir prasmingas pinigų judėjimas. Investavimas vis dažniau suvokiamas kaip natūrali taupymo dalis, o ne sudėtinga veikla. Prie to prisidėjo lengviau prieinamos investavimo platformos ir bendrai augantis finansinis raštingumas.
Be to, viešojoje erdvėje daug diskusijų kelia ir pensijų reforma – gyventojai ieško, kur ir kaip efektyviau įdarbinti atsiimtas lėšas, vis dažniau girdimi raginimai patiems aktyviau pasirūpinti savo finansine ateitimi“, – aiškina „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė.
Ryškūs skirtumai matomi ir regioniniu bei demografiniu pjūviu. Investavimą dažniau renkasi Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų gyventojai, ypač – aukštesnes pajamas gaunantys, jaunesnio ir vidutinio amžiaus respondentai. Tuo metu namuose laikomi grynieji pinigai dažniau minimi mažesniuose miestuose ir regionuose, taip pat – tarp mažesnes pajamas gaunančių gyventojų.
Pensijų reforma atveria naujų pasirinkimų
Pensijų reformos kontekste, atsiradus galimybei pasitraukti iš antros pensijų pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas, dalis gyventojų susiduria su nauju sprendimu – kaip šiuos pinigus panaudoti toliau. Pasak R. Narės, tai tampa ne tik finansiniu, bet ir ilgalaikio planavimo klausimu.
„Svarbiausia – neskubėti ir nepriimti skubotų sprendimų. Kiekvieno žmogaus finansinė situacija, tikslai ir tolerancija rizikai yra skirtingi, todėl sprendimai, susiję su didesnėmis sumomis, turėtų prasidėti nuo pokalbio. Konsultuojantis su finansų ekspertais, galima ramiai įsivertinti savo poreikius, galimus scenarijus ir alternatyvas, o tik tada pasirinkti sprendimą, kuris iš tiesų tarnautų ilgoje perspektyvoje“, – teigia ji.
Tai patvirtina ir banko užsakymu 2025 m. pabaigoje atlikta dar viena gyventojų apklausa: daugiausia respondentų – 31 proc. – atsiimtas lėšas planuoja nukreipti investicijoms į fondus, akcijas, trečiąją pensijų pakopą ar kitus finansinius instrumentus.
Dar po 16 proc. gyventojų nurodė, kad šias lėšas ketina skirti esamiems finansiniams įsipareigojimams, pavyzdžiui, paskoloms ar lizingui, padengti arba tiesiog laikyti banke. 15 proc. respondentų planuoja pinigus panaudoti namų atnaujinimui, o 10 proc. – naujo turto įsigijimui.
7 proc. kaupiančiųjų atsiimtas lėšas planuoja išleisti kelionėms ir laisvalaikiui, o buitinę techniką ar elektroniką planuoja įsigyti vos 3 proc. respondentų.
„Šie rezultatai paneigia nuostatą, kad didžioji dalis gyventojų atsiimtas lėšas iš karto išleis. Matome, kad investavimas aiškiai lenkia tiek vartojimą, tiek paprastą pinigų laikymą sąskaitoje, o tai rodo augantį norą priimti strateginius sprendimus jų finansinei ateičiai“, – komentuoja „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė.
Skirtingi prioritetai Latvijoje ir Estijoje
Latvijos ir Estijos gyventojų apklausos rezultatai atskleidžia skirtingas taupymo kultūras. Latvijoje patogiausiu būdu kaupti santaupas laikoma taupomoji sąskaita, kurią įvardijo 39 proc. respondentų, o beveik trečdalis Latvijos gyventojų vis dar renkasi grynuosius pinigus laikyti namuose.
Estijoje taip pat dominuoja taupomosios sąskaitos (34 proc.), antrąją vietą užima grynųjų pinigų laikymas namuose (17 proc.), o investicijos į akcijas ir fondus čia užima tik trečiąją vietą (14 proc.).
„Nors Estija dažnai siejama su verslumu ir stipria investavimo kultūra, apklausos rezultatai atskleidžia, kad Lietuvos gyventojai šiuo metu drąsiau renkasi sprendimus, orientuotus į ilgalaikę grąžą. Tai gali tapti svarbiu pranašumu ne tik asmeninių finansų, bet ir visos ekonomikos augimo požiūriu“, – pastebi R. Narė.
Pastaraisiais metais Lietuva ekonomikos augimo atžvilgiu lenkė Estiją, o viena iš priežasčių – aktyvesnis vidaus vartojimas ir investicijos. Anot ekspertės, jei ši tendencija išliks, tai gali stiprinti vidaus kapitalo rinką ir didinti šalies atsparumą ekonominiams svyravimams.
„Citadele“ banko užsakymu 2025 m. gruodį atliktą tyrimą vykdė tyrimų bendrovė „Norstat“. Internetinės apklausos būdu apklausta po 1000 18–68 metų gyventojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.