Mėnesio pabaigoje atsidarius banko programėlę, akys krypsta į sąskaitos likutį, kuris – mažesnis, nei buvo tikėtasi. Didelių pirkinių nebuvo, išlaidos atrodė kontroliuojamos, tačiau skaičiai verčia suabejoti – kur dingo pinigai? Finansų ekspertė pastebi, kad tokiais atvejais pinigai paprastai neprapuola staiga ir ne dėl vieno neteisingo sprendimo. Jie išleidžiami per daugybę kasdienių ir pasikartojančių išlaidų, kurios atskirai atrodo nedidelės, tačiau per mėnesį susideda į apčiuopiamą sumą.
Kur dingsta pinigai?
Daugelis gyventojų gana tiksliai žino savo pagrindines mėnesio išlaidas – būsto paskolos ar nuomos įmokas, komunalinius mokesčius, išlaidas maistui. Šios sumos paprastai yra aiškios, prognozuojamos ir sąmoningai planuojamos. Tačiau kasdienės, mažesnės išlaidos dažnai lieka nuošalyje, nors ilgainiui būtent jos ima sudaryti reikšmingą viso biudžeto dalį.
Tyrimai rodo, kad didžioji dalis finansinių sprendimų priimami veikiant emocijoms, todėl nemaža dalis išlaidų susiformuoja kaip įpročiai, o ne apgalvoti pasirinkimai. Dažniausiai tai susiję su iš pirmo žvilgsnio nedideliais pirkiniais – kasdiene kava kavinėje, spontanišku apsipirkimu ar dažnesniu drabužių įsigijimu. Pavieniai sprendimai atrodo menki, tačiau tapę rutina jie dažnai nebepatenka į sąmoningą išlaidų planavimą.
Tokiais atvejais, anot „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Rasos Narės, svarbu žiūrėti ne tik į didžiausias išlaidų eilutes, bet ir į tai, kas kartojasi kasdien.
„Bent kartą per mėnesį naudinga peržvelgti, kam išleidžiama daugiausia ir kurios išlaidos kartojasi dažniausiai“, – teigia R. Narė.
Anot ekspertės, būtent šiose, iš pirmo žvilgsnio įprastose ir dažnai nepastebimose išlaidų kategorijose atsiranda realios galimybės keisti finansinius įpročius. Pasak jos, net ir nedidelės, bet reguliarios išlaidos, susidėjusios per mėnesį, gali tapti viena didesnių biudžeto eilučių.
Tai patvirtina ir banko atlikta gyventojų apklausa – ypač jaunų žmonių grupėje vis dažniau ieškoma būdų mažinti tokias nebūtinas išlaidas. 41 proc. 18–29 m. amžiaus gyventojų teigia drabužius perkantys su nuolaida, dėvėtų drabužių parduotuvėse arba apskritai perkantys rečiau.
Prenumeratos nepastebimai „valgo“ santaupas
Panašiu principu veikia ir kita, dažnai nepastebima išlaidų kategorija – internetinės prenumeratos. Už jas mokama kas mėnesį, nors dalimi paslaugų realiai jau seniai nebesinaudojama. Tokie mokėjimai neatrodo reikšmingi, nes vyksta automatiškai ir neprimena apie save kasdien.
Banko atstovė R. Narė atkreipia dėmesį, kad prenumeratų modelis veikia apgaulingai paprastai – mėnesinė suma dažnai atrodo per maža, kad ją reikėtų vertinti rimtai. Tačiau susumavus visas aktyvias paslaugas paaiškėja, jog per metus jų kaina gali siekti kelis šimtus eurų.
„Dažniausiai po nemokamų bandomųjų laikotarpių dalis žmonių pamiršta atšaukti paslaugas, todėl mokėjimai tęsiasi automatiškai. Tik peržvelgus metines išlaidas tampa aišku, kiek tam iš tiesų skiriama pinigų“, – sako R. Narė.
Pačios prenumeratos, anot ekspertės, nėra problema – jei paslaugos naudojamos, jos gali kurti realią vertę. Tačiau kai jos neperžiūrimos reguliariai, būtent tuomet dalis biudžeto kas mėnesį išleidžiama to net nepastebint.
Ar tikrai viską išspręs didesnis darbo užmokestis?
Po ilgos dienos ar sunkios savaitės noras save palepinti atrodo visiškai natūralus. Vienas pirkinys – nieko tokio, tačiau, R. Narės teigimu, sunkumai prasideda tuomet, kai tokie sprendimai ima kartotis ir pamažu virsta įpročiu, apie kurį nebegalvojama.
Ekspertė pabrėžia, kad dažnai suveikia ir kita iliuzija – tikėjimas, kad didesnės pajamos savaime išspręs finansinius iššūkius. Vis dėlto, augant darbo užmokesčiui, neretai auga ir išlaidos: keičiasi kasdieniai pasirinkimai, didėja lūkesčiai, daugėja sprendimų, priimamų neplanuojant. Jei požiūris į pinigus nesikeičia, mėnesio pabaigos likutis gali stebinti lygiai taip pat, kaip ir tuomet, kai pajamos buvo mažesnės.
„Išlaidų sekimas nėra savęs ribojimas – tai būdas sąmoningai nuspręsti, kam skirti pinigus. Mažiau reikalingas išlaidas galima nukreipti prasmingiau, pavyzdžiui, kaupimui ar investicijoms, kurios ilgainiui kuria vertę“, – teigia R. Narė.
Banko ekspertės teigimu, finansinė tvarka prasideda ne nuo draudimų ar griežtų taisyklių, o nuo dėmesio kasdieniams sprendimams.
„Kai aiškiai suprantama, kur ir kodėl leidžiami pinigai, atsiranda galimybė rinktis – o ne tiesiog veikti iš įpročio“, – teigia R. Narė.
Ir būtent ši galimybė rinktis, pasak jos, dažniausiai nulemia, ar mėnesio pabaigoje banko sąskaitos likutis tampa nemalonia staigmena, ar ramia, prognozuojama kasdienybės dalimi.