Konfliktas Artimuosiuose Rytuose keičia prognozes: infliacija Lietuvoje gali siekti 6 proc.

Dėl tebesitęsiančio karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose „Citadele“ bankas mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę ir reikšmingai didina infliacijos prognozę – šiemet ji gali siekti apie 6 proc., nors kainų augimas įsibėgės palaipsniui. Jei konfliktas užsitęs, ekonomikos perspektyvos gali dar blogėti, tačiau dalį neigiamo poveikio galėtų sušvelninti pensijų reforma.

„Šiuo metu gyvename itin neapibrėžtoje aplinkoje, kur geopolitiniai įvykiai greitai persiduoda į ekonomiką ir kasdienius sprendimus. Lietuvoje tuo pačiu įsibėgėja ir pensijų reforma – žmonės sprendžia, ar likti kaupime ir kaip panaudoti sukauptas lėšas. Todėl svarbu vertinti visą kontekstą – tiek ekonomines prognozes, tiek gyventojų lūkesčius. Matome, kad jų nuotaikos labai aiškiai atspindi tai, ką rodo ir mūsų prognozės“, – sako „Citadele“ banko generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė Rūta Ežerskienė.

Karinis konfliktas Irane koreguoja prognozes

Dėl išaugusių energetikos išteklių kainų bankas didina šių metų infliacijos prognozę 2,6 proc. punktais nuo 3,4 proc. iki 6 proc. Taip pat šiek tiek mažinamos BVP augimo prognozės – 0,4 proc. punktu iki 2,6 proc.

Pasak „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, aukštos energetikos kainos tiesiogiai didina infliacijos ir lėtesnio ekonomikos augimo riziką. Vis dėlto Lietuva šiemet dar turi pensijų reformos „parašiutą“, kuris, banko vertinimu, prie BVP augimo galėtų pridėti apie 0,8 proc. punkto ir bent iš dalies sušvelninti ekonomikos lėtėjimą.

„Kuo ilgiau tęsis konfliktas Irane ir išliktų aukštos energetikos išteklių bei trąšų kainos, tuo labiau lėtės ekonomikos augimas ir spartės infliacija. Trumpuoju laikotarpiu poveikis būtų ribotas, tačiau situacijai užsitęsus pusmetį ar ilgiau euro zona priartėtų prie stagnacijos, o Lietuvoje ekonomikos augimas sulėtėtų“, – prognozuoja A. Izgorodinas.

Gyventojai jau reaguoja į kainų augimą

Tolesnė ekonomikos raida priklausys nuo konflikto trukmės, tačiau gyventojai dalį jo pasekmių – pirmiausia išaugusias degalų kainas – jaučia jau dabar. „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa rodo, kad gyventojai labiausiai nerimauja dėl maisto ir degalų kainų augimo – tai nurodė atitinkamai 64 ir 63 proc. respondentų.

„Šios gyventojų įvardytos kategorijos dėl geopolitinių konfliktų iš tiesų gali brangti labiausiai: kuro kainos jau paaugo, o maisto infliaciją pajusime vėliau. Mūsų skaičiavimai rodo, kad padidėjus energetikos išteklių kainoms, Lietuvoje maisto kainos sparčiau pradėtų augti tik po 6 mėnesių, o bendra prekių ir paslaugų infliacija – maždaug po 4 mėnesių“, – aiškina ekonomistas.

Apklausa taip pat rodo, kad 15 proc. apklaustųjų nerimauja dėl augančių būsto nuomos kainų ir paskolų įmokų. Iš tiesų finansų rinkos šiuo metu tikisi net kelių palūkanų didinimų šiemet. Jei šis scenarijus išsipildytų, 6 mėn. EURIBOR metų pabaigoje galėtų priartėti prie 3 proc. ribos, o tai tiesiogiai padidintų būsto paskolų įmokas.

Pavyzdžiui, vidutinei 144 tūkst. eurų būsto paskolai, paimtai 25 metams, EURIBOR pakilus iki 3 proc., mėnesio įmoka siektų apie 812 eurų.

 

Gyventojų planai nesikeičia: būsto paklausa išlieka aukšta

Vis dėlto šios prognozės neatbaido gyventojų nuo planų įsigyti būstą. Apklausos duomenimis, 13 proc. respondentų per artimiausius dvejus metus planuoja įsigyti pirmąjį arba investicinį būstą, dar beveik 15 proc. tokią galimybę svarsto.

Taip pat nuo šių metų rugpjūčio pirmojo būsto pirkėjams minimalus pradinis įnašas mažės iki 10 proc., o perkant antrą ar paskesnį būstą didės iki 30 proc. Papildomą impulsą rinkai gali suteikti ir iš antrosios pensijų pakopos atsiimtos lėšos – apie 7 proc. gyventojų planuoja jas nukreipti į NT įsigijimą.

„Net ir augant įmokoms bei neapibrėžtumui, gyventojų noras įsigyti būstą išlieka stiprus. Tai reiškia, kad sprendimus labiausiai lemia individualios finansinės galimybės ir ilgalaikiai planai. Apklausa taip pat rodo, kad gyventojų sprendimus įsigyti būstą šiemet skatina augančios NT kainos, reguliaciniai pokyčiai ir pensijų reforma“, – komentuoja banko vadovė R. Ežerskienė.

Bankas prognozuoja, kad rinkoje toliau jaučiant būsto trūkumą bei numatant statybinių medžiagų brangimą, NT kainos Lietuvoje šiemet padidės 7,1 proc.

Darbo rinkoje toliau vėsta „temperatūra“

Ekonomikos lėtėjimo ženklai vis labiau matomi darbo rinkoje – 2025 m. pabaigoje užimtumas privačiame sektoriuje augo tik 0,3 proc., lėčiausiai nuo 2021 m., o pramonėje darbuotojų skaičius sumažėjo 3,4 proc. Panašios tendencijos dėl dirbtinio intelekto plėtros bei sumažėjusių užsienio investicijų stebimos ir IT sektoriuje.

Gyventojų apklausa taip pat rodo nerimą dėl situacijos darbo rinkoje: beveik 29 proc. respondentų baiminasi galimų atleidimų, o 33 proc. – atlyginimų stagnacijos.

„Nors didesnė dalis gyventojų vis dar tikisi nuosaikaus atlyginimų augimo, tačiau darbo rinkos duomenys rodo aiškius lėtėjimo signalus. Iš pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių sparčiausias atlyginimų augimas šiemet tikėtinas mažmeninės prekybos sektoriuje, o pramonėje ir IT srityje galime matyti stagnaciją ar net mažėjimą“, – komentuoja R. Ežerskienė.

Bankas prognozuoja, kad šiemet nedarbo lygis Lietuvoje sieks 6,9 proc., o darbo užmokestis padidės 7,3 proc. 2025 m. pabaigoje buvo tikimąsi, kad šiemet nedarbo lygis sieks 6,8 proc., o vidutinis atlyginimas Lietuvoje augs 7,5 proc.

 

Pagrindinių Lietuvos ekonominių rodiklių prognozės ir pokytis

(2026 m. balandį, palyginti su 2025 m. gruodžiu)