Didžioji dauguma tėvų Lietuvoje seka, kaip jų vaikai leidžia kišenpinigius, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Nors didelė dalis vaikų kišenpinigius gauna grynaisiais pinigais, beveik tiek pat jų atsiskaito banko kortele, o dalis renkasi ir mokėjimus telefonu.
Apklausos duomenimis, tik 15 proc. tėvų teigia nesekantys savo vaikų išlaidų. Likusieji bent vienaip ar kitaip domisi, kaip leidžiami kišenpinigiai: 29 proc. tai daro reguliariai, 15 proc. – dažnai, 24 proc. – kartais, o 10 proc. pripažįsta išlaidas sekantys retai. Dar 8 proc. respondentų nurodė, kad jų vaikas apskritai neturi savo pinigų.
„Vaikų finansinis raštingumas prasideda nuo kasdienių sprendimų – kaip laikyti pinigus, kaip juos leisti ir kaip planuoti didesnius pirkinius. Kai tėvai bent kartais pasižiūri, kam leidžiami kišenpinigiai, tai tampa gera proga pasikalbėti apie atsakingą pinigų valdymą“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė.
Kišenpinigiai – kortelėje arba grynųjų pavidalu
Daugiau nei pusė (53 proc.) tėvų nurodė, kad jų vaikai atsiskaito fizine banko kortele, o daugiau kaip penktadalis Lietuvos vaikų susimoka išmaniuoju telefonu. 23 proc. respondentų teigė, kad jų vaikai naudojasi tokiais išmaniaisiais sprendimais kaip „Apple Pay“ ar „Google Pay“.
Vis dėlto, grynieji pinigai taip pat išlieka svarbia kišenpinigių forma – jais atsiskaito 54 proc. vaikų. Dar 1 proc. atsiskaito mokėjimo apyranke ar lipduku.
Pasak R. Narės, įvairūs atsiskaitymo būdai padeda vaikams mokytis finansinių įgūdžių, tačiau skaitmeniniai sprendimai tėvams suteikia daugiau lankstumo stebėti išlaidas ir kalbėtis apie jas su vaikais.
„Kai vaikas turi savo banko sąskaitą, tėvai gali pervesti kišenpinigius reguliariai, pavyzdžiui, kartą per mėnesį, ir kartu su vaiku sekti, kaip tie pinigai leidžiami. Tai padeda kalbėtis apie biudžetą, planuoti pirkinius ar mokytis atsidėti dalį pinigų ateičiai“, – sako ekspertė.
Išlaidų sekimo įpročiai susiję su pajamomis ir išsilavinimu
Apklausos duomenimis, pusė respondentų, nurodžiusių, kad reguliariai seka savo vaikų išlaidas, užima vadovaujančias pareigas. Taip pat matyti ir ryšys tarp finansinės padėties ir finansinių įpročių. Net 43 proc. tėvų, kurie reguliariai seka vaikų išlaidas, priklauso aukščiausių pajamų grupei – jų namų ūkiuose vienam asmeniui per mėnesį tenka 1501 euras ar daugiau.
Tuo metu tarp tėvų, kurie pripažįsta išlaidų nesekantys, daugiausia – 33 proc. – priklauso mažiausias pajamas gaunančiai grupei, kur vienam asmeniui tenkančios mėnesio pajamos neviršija 150 eurų.
Skirtumai išryškėja ir vertinant tėvų išsilavinimą. Net 60 proc. respondentų, kurie teigė vaikų išlaidas sekantys retai, turi tik pradinį išsilavinimą. Tarp pradinį išsilavinimą turinčių respondentų nebuvo nė vieno, kuris nurodytų vaikų išlaidas sekantis reguliariai ar dažnai. Tuo metu tarp tėvų, kurie išlaidas seka reguliariai, maždaug trečdalis – 31 proc. – turi aukštąjį, koleginį ar universitetinį, išsilavinimą.
„Dažnai matome, kad finansinius įpročius formuoja ir bendras šeimos požiūris į pinigų valdymą. Šeimos, kurios pačios aktyviau planuoja biudžetą, seka savo išlaidas ir kalbasi apie pinigus, dažniau stengiasi to mokyti ir vaikus. Tokiose šeimose finansinis raštingumas tampa kasdiene praktika – vaikai anksčiau pradeda suprasti pinigų vertę“, – pastebi R. Narė.
Trys patarimai, kaip išmokyti vaiką atsakingai elgtis su kišenpinigiais
- Leiskite vaikui pačiam priimti sprendimus. Net jei suma nedidelė, galimybė pačiam nuspręsti, kaip ją išleisti, padeda vaikui mokytis iš savo sprendimų.
- Aptarkite sprendimus. Reguliarūs pokalbiai apie pinigus – kam jie išleidžiami – padeda vaikui geriau suprasti prioritetus ir skirtingų sprendimų pasekmes.
- Nustatykite paprastas taisykles. Pavyzdžiui, dalį pinigų galima išleisti iš karto, o dalį atidėti taupymui ar didesniam pirkiniui.