Stringant deryboms dėl Grenlandijos, JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai įvesti naujus muitus iš pirmo žvilgsnio atrodo nukreipti tik į ribotą Europos šalių ratą – tiesiogiai jie paliestų aštuonias valstybes. Tačiau realybėje netiesioginį smūgį pajustų gerokai daugiau ekonomikų, tarp jų – ir Lietuva.
JAV prezidentas savaitgalį dar kartą sujudino tarptautinę prekybą pareiškimu, kad nuo vasario 1 d. toms Europos šalims, kurios nepritaria jo planams įsigyti Grenlandiją, būtų taikomas 10 proc. muito tarifas visoms į JAV eksportuojamoms prekėms, o nuo birželio 1 d. šis tarifas galėtų išaugti iki 25 proc. ir galioti tol, kol būtų pasiektas politinis susitarimas dėl visiško Grenlandijos įsigijimo.
Į šį „juodąjį“ Trumpo sąrašą pateko 8 Europos šalys: Danija, Norvegija, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Suomija.
Iš pirmo žvilgsnio 10 proc. tarifas gali pasirodyti kaip laikina derybinė taktika ar politinis spaudimo įrankis. Vis dėlto šalys, kurios atsidūrė tiesioginiame taikiklyje, yra vienos svarbiausių Lietuvos prekybos ir tiekimo grandinių partnerių. Tai reiškia, kad netiesiogiai taikomi muitai Lietuvai gali persiduoti per lėtesnį eksportą ir ekonomikos augimą, mažesnius užsakymus pramonei, lėtėjančią darbo rinką ir atlyginimų augimą.
Taigi, kokios realios pasekmės Lietuvai galėtų kilti, jei įsigaliotų trumpuoju laikotarpiu labiausiai tikėtinas 10 proc. tarifas? Galime išskirti tris galimus poveikio scenarijus – neigiamą, neutralų ir santykinai teigiamą – ir įvertinti, kaip kiekvienas jų atsilieptų Lietuvos BVP augimui, darbo rinkos stabilumui ir atlyginimų dinamikai.
Neigiamas scenarijus remiasi gana griežta prielaida, kad Lietuvos eksportas į minėtas 8 Europos valstybes smuktų tiek pat, kiek išaugtų tarifai, t. y. apie 10 proc. Toks smūgis šioms rinkoms iš Lietuvos BVP augimo „nukąstų“ maždaug 1,6 proc. punkto. Dar iki D. Trumpo pareiškimų prognozavome, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs apie 3 proc., tačiau, remiantis šiuo scenarijumi, augimo tempas sulėtėtų iki maždaug 1,4 proc.
Lėtesnis augimas neišvengiamai atsispindėtų ir darbo rinkoje. Vietoje dabar prognozuojamo 6,8 proc. nedarbo lygio jis galėtų pakilti iki maždaug 7,4 proc., o tai reikštų ne tik daugiau neapibrėžtumo darbuotojams, bet ir atsargesnius darbdavių sprendimus. Atitinkamai sulėtėtų ir atlyginimų augimas: jei šiuo metu 2026 m. tikimės apie 7,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio didėjimo, neigiamu scenarijumi jis galėtų susitraukti iki maždaug 6,5 proc.
Vis dėlto, net ir pagal šį radikaliausią scenarijų, kalbėtume ne apie krizę, o apie apčiuopiamą, bet valdomą sulėtėjimą. Ekonomikos variklis prarastų dalį pagreičio, tačiau iki recesijos ar sisteminių sukrėtimų Lietuvai būtų dar gana toli.
Neutralus scenarijus remiasi nuosaikesne prielaida, kad Lietuvos eksportas į minėtas valstybes sumažėtų ne visu 10 proc., o maždaug 7,5 proc. Kitaip tariant, dalį muitų smūgio sugertų kainos, maržos ar alternatyvios rinkos. Tokiu atveju poveikis ekonomikai būtų švelnesnis, bet vis tiek apčiuopiamas: iš Lietuvos BVP augimo būtų „nukąsta“ apie 1,2 proc. punkto, o vietoje anksčiau prognozuotų 3 proc., ekonomikos augimo tempas šiemet siektų maždaug 1,8 proc.
Darbo rinkoje tai reikštų ne staigų lūžį, o lėtą, bet juntamą atvėsimą. Nedarbo lygis galėtų pakilti iki maždaug 7,3 proc., o atlyginimų augimas sulėtėtų iki apie 6,8 proc. Kitaip tariant, verslas taptų atsargesnis, bet masinių atleidimų ar staigaus pajamų kritimo šis scenarijus neatneštų.
Teigiamas scenarijus, kuris šiuo metu atrodo labiausiai tikėtinas, remiasi prielaida, kad Lietuvos eksportas į minėtas rinkas sumažėtų tik maždaug perpus mažiau nei pats tarifas – apie 5 proc. 2025 m. praktika parodė, kad muitų naštą dažniausiai pasidalija abi pusės – dalį jos prisiima JAV importuotojai, dalį – Europos eksportuotojai, o tai leidžia išvengti staigaus prekybos apimčių kritimo.
Pagal šį scenarijų, Lietuvos ekonomikos augimas sulėtėtų apie 0,8 proc. punkto ir šiemet siektų maždaug 2,2 proc. Darbo rinkoje poveikis būtų dar švelnesnis: nedarbo lygis galėtų pakilti iki 7,1 proc., o atlyginimų augimas sulėtėtų iki maždaug 7 proc. Kitaip tariant, tai būtų labiau psichologinis stabtelėjimas nei struktūrinė problema ekonomikai.
Taigi, mūsų skaičiavimai rodo gana aiškią žinutę: bet kuriuo atveju naujieji JAV importo tarifai būtų neigiamas smūgis Lietuvos ekonomikai, tačiau kalbėti apie BVP nuosmukį ar krizę pagrindo nėra. Lėtesnis augimas neišvengiamai reikštų kiek aukštesnį nedarbo lygį ir kuklesnį atlyginimų augimą, bet net ir šiuose rodikliuose nematome dramatinių lūžių.
Svarbu prisiminti ir politinį šios istorijos kontekstą. Tarifai jau tapo įprasta JAV administracijos derybine taktika: po griežtų pareiškimų dažniausiai prasideda diskusijos, spaudimas partneriams ir galiausiai – atsitraukimas, kai muitai arba visai atšaukiami, arba reikšmingai sumažinami. Todėl labai tikėtina, kad ir šis atvejis bus labiau dar vienas derybinis epizodas nei ilgalaikis prekybos karo eskalavimas.