Lietuva ką tik sulaukė dar vieno technologijų „vienaragio“ – „Cast AI“. Akivaizdu, kad dirbtinio intelekto (DI) potencialo turime. Europos Komisijos duomenys taip pat rodo aiškų proveržį visame regione, tačiau kartu atskleidžia ir struktūrinius skirtumus, kurie lems, ar DI transformacija taps visos ekonomikos varikliu, ar liks pavienių didelių organizacijų pranašumu.
Europos Komisijos Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) duomenimis, vertinant bendrą DI naudojimą įmonėse, Estija 2025 m. pasiekė 13,9 proc. ir viršijo Europos Sąjungos vidurkį (13,5 proc.). Tuo metu Lietuvoje ir Latvijoje šis rodiklis siekia po 8,8 proc. ir šios šalys atsiduria beveik sąrašo gale.
Skirtumas dar ryškesnis žvelgiant į ES lyderius – Danijoje DI naudoja 27,6 proc. įmonių, Švedijoje – 25,1 proc., Belgijoje – 24,7 proc., Suomijoje – 24,4 proc. Tai rodo ne tik technologinį atotrūkį, bet ir skirtingą gebėjimą DI sprendimus diegti sistemiškai ir plačiu mastu.
Didžiausias Baltijos regiono „butelio kaklelis“ išryškėja smulkių ir vidutinių verslų (SVV) segmente. 2025 m. Estijoje DI naudojo 13,3 proc. SVV, Latvijoje šis rodiklis siekė 8,2 proc., Lietuvoje – 8 proc., kai ES lyderiai SVV segmente jau pasiekę daugiau nei penktadalį įmonių.
Tai svarbu, nes būtent SVV yra Baltijos šalių ekonomikos stuburas, o DI transformacija tampa ekonomiškai reikšminga tik tuomet, kai sprendimai iš pavienių eksperimentų ir izoliuotų iniciatyvų pereina į kasdienius verslo procesus.
Šią tendenciją patvirtina ir „Citadele“ užsakymu 2025 m. IV ketvirtį tyrimų agentūros „Norstat“ atlikta Baltijos šalių verslo apklausa. Ji parodė, kad šiandien verslai pirmiausia investuoja į darbuotojų kompetencijas (29 proc.) bei produktyvumą ir efektyvumą (24 proc.), o investicijos į DI sprendimus kol kas nėra tarp prioritetų – jas kaip pagrindinę kryptį įvardija tik 12,2 proc. įmonių – daugiausiai smulkių ir vidutinių. Tai dar kartą rodo, kad nors susidomėjimas DI auga, realūs sprendimai vis dar dažnai atidedami, vertinant rizikas ir ieškant aiškesnės grąžos logikos.
Toliau nagrinėjant DESI duomenis didelių įmonių segmente, DI naudojimas Baltijos šalyse didesnis, tačiau ir čia atsiskleidžia mastelio problema. 2025 m. Estijoje DI naudojo 39 proc. didelių įmonių, Latvijoje – 33,3 proc., Lietuvoje – 31,2 proc., kai ES vidurkis siekia 41,2 proc. Lyderių atotrūkis dar ryškesnis – Suomijoje DI taiko daugiau nei 70 proc. didelių įmonių. Tai signalizuoja, kad Baltijos regione DI dažnai lieka pavienių iniciatyvų lygmenyje, o ne pereina į nuoseklų jo sprendimų diegimą.
Praktika rodo, kad didžiausia DI nauda atsiskleidžia tuomet, kai jis tampa integruota kasdienės veiklos dalimi. Bankų sektoriuje tai jau vyksta. „Citadele“ DI sprendimus taiko beveik visose pagrindinėse veiklos srityse – nuo kredito analizės, draudimo ir lizingo paslaugų iki klientų aptarnavimo. Automatizacija ir DI perima rutinines užduotis, pavyzdžiui, banko virtuali pokalbių asistentė Adelė šiandien atsako į apie 80 proc. klientų užklausų. Tai leidžia specialistams koncentruotis į sudėtingesnes situacijas, kur reikalingas individualus sprendimas ir žmogiškas kontaktas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje jau formuojasi stipri DI kūrėjų ekosistema. Ką tik prie Lietuvos vienaragių prisijungęs „Cast AI“, kurio veikla paremta DI, yra aiškus signalas, kad šalyje turime kompetencijų kurti globaliai konkurencingus DI sprendimus. Tai leidžia kalbėti ne tik apie jo diegimą, bet ir apie galimybę Lietuvai išauginti dar ne vieną šios srities technologijų lyderį.
Vis dėlto iki 2030 metų Baltijos šalims svarbiausias taps klausimas, ar jis bus diegiamas plačiai ir kryptingai. Kaip rodo kitų šalių praktika, tam reikalingas ir valstybės indėlis – stabilus ir ilgametis DI diegimo finansavimas SVV, orientuotas į realias integracijas, o ne vien mokymus.
Taip pat reikalingi aiškūs ir lengvai pritaikomi DI sprendimų modeliai pagal atskirus sektorius, kad įmonės galėtų remtis jau patikrintais scenarijais, o ne kiekvieną kartą pradėti nuo nulio. Ne mažiau svarbi ir talentų pasiūla – būtent žmonių, gebančių dirbti su duomenimis, diegti DI sprendimus ir juos pritaikyti konkrečiuose verslo procesuose, trūkumas šiandien dažnai tampa didesne kliūtimi nei pati technologija. Galiausiai, verslui būtinas didesnis aiškumas dėl saugumo, atitikties ir atsakomybės, nes būtent šis neapibrėžtumas dažnai stabdo sprendimą investuoti.
DI Baltijos regione jau tapo realybe. Klausimas tik vienas – ar jis taps kasdieniu įrankiu visai ekonomikai, ar liks pažangių ir didelių organizacijų privilegija. Nuo šio pasirinkimo priklausys regiono konkurencingumas ateinančiam dešimtmečiui.