„Citadele“ bankas (Lietuva)

Baltijos šalyse tikimasi greito ekonomikos atsigavimo

Paskelbta

„Citadele“ banko ekonomistas Mārtiņš Āboliņš

Nepaisant to, kad pasaulis tebėra COVID-19 pandemijos gniaužtuose, globali ekonominė situacija gerėja – tikimasi, kad ekonominis augimas šiemet bus sparčiausias per pastaruosius dešimtmečius. Pasaulinės pramonės nuotaikos pastaruoju metu yra pasiekusios rekordines aukštumas, nes paklausa atsigavo daug greičiau, nei tikėtasi, o kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, puslaidininkių gamybos srityje, pasiūla vis dar atsilieka nuo paklausos. Be to, mažėjant COVID-19 atvejų skaičiui išsivysčiusiose šalyse, nuotaikos gerėja ir paslaugų sektoriuje. Optimizmas dėl ekonomikos augimo perspektyvų pastebimas ir finansų rinkose. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo balandžio prognozėmis, šiemet pasaulio ekonomika turėtų augti 6 proc., 2022 m. – 4,4 procento. Tokį greitą pasaulio ekonomikos atsigavimą didžiąja dalimi nulėmė precedento neturinti fiskalinė ir pinigų politika. Su centrinių bankų parama JAV biudžeto deficitas antrus metus iš eilės šiemet gali viršyti 15 proc. BVP, euro zonoje biudžeto deficitas šiemet viršys 7 procentus.

COVID-19 pandemija nesibaigė, virusas artimiausiu metu iš mūsų kasdienybės nesitrauks. Baltijos šalyse šiemet taip pat neišvengė antrosios COVID-19 bangos, o su ja grįžo ir įvairūs ekonominės apribojimai. Gera naujiena ta, kad Izraelio, Jungtinės Karalystės, JAV patirtis rodo, jog COVID-19 vakcinos yra veiksmingos įveikiant šią krizę. Nors Europos Sąjungos gyventojų skiepijimo tempai kol kas keliais mėnesiais atsilieka nuo minėtų šalių, tačiau vakcinų prieinamumas gerėja, o tai reiškia, kad COVID-19 pandemija išsivysčiusiose šalyse artėja prie pabaigos. Taip pat daugėja požymių, kad, kaip ir kiti koronavirusai, COVID-19 gali būti sezoninis virusas, tad vasarą galime tikėtis, kad užsikrėtimų skaičius mažės, tačiau rudenį situacija gali vėl blogėti, jei iki to laiko nepavyks paskiepyti daugumos gyventojų ir pasiekti vadinamojo minios imuniteto.

Greitai atsigaunančios Baltijos šalys šiemet nebebus tarp lyderių. Trumpalaikiai ekonomikos rodikliai rodo, kad šių metų pradžia Baltijos šalių ūkiams nebuvo geresnė, nei tikėtasi, tačiau antrosios COVID-19 bangos poveikis ekonomikai bus gerokai mažesnis, nei buvo per pirmąją bangą pernai pavasarį. Verslai prisitaiko prie COVID-19 suvaržymų ir randa būdų, kaip vykdyti, pavyzdžiui, nuotolinius pardavimus, o veiklos apimtis gamybos ir statybos sektoriuose apskritai nesumažėjo. Tai leido ir mums pagerinti ekonomikos augimo prognozes – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ekonomika šiemet augs daugiau nei 3 proc., tačiau tarp greičiausiai nepateksime. Pernai ekonominiai Baltijos šalių rodikliai buvo geresni nei kitur Europoje, todėl atsigavimo potencialas šiemet yra mažesnis. Tačiau, mano vertinimu, galime tikėtis, metų antroje pusėje ekonominis atsigavimas smarkiai išaugs ir 2022-aisiais Baltijos regiono ekonominis augimas gali siekti 6 procentus.

Paslaugų sektorius tebėra silpniausia grandis, tačiau jo atsigavimo potencialas išlieka didelis. Skaičiuojama, kad nuo 2019 m. pabaigos apie 75 proc. Latvijos turizmo sektoriaus darbuotojų neteko darbo arba buvo išleisti į prastovas. Didelis nedarbo augimas pernai buvo fiksuojamas taip pat pramogų, maitinimo, keleivių vežimo, kituose paslaugų sektoriuose. Paslaugų eksportas Latvijoje ir Estijoje pernai sumažėjo daugiau nei 20 proc., Lietuvoje – 9 procentais. Visgi gera žinia yra ta, kad tiek Baltijos šalių praėjusios vasaros, tiek kitų valstybių, kurioms pavyko suvaldyti COVID-19 plitimą, patirtis rodo, jog paslaugų sektorius sparčiai atsigauna, kai tik epidemiologinė situacija leidžia sušvelninti veiklos apribojimus. Būtent paslaugų sektoriaus atsigavimas bus labai svarbus visai ekonomikai augti antroje šių metų pusėje ir 2022-aisiais, žinoma, jei iki to laiko mums pavyks suvaldyti COVID-19 pandemiją.

Nedarbas padidėjo, tačiau augo ir žmonių pajamos. Šiuo metu Baltijos šalių darbo rinkoje stebime paradoksalią situaciją. Nors nedarbo rodikliai gerokai didesni, nei buvo prieš pandemiją, visgi sunku vienareikšmiškai atsakyti, kokia yra tikroji jo apimtis. Remiantis oficialia statistika, pernai metų pabaigoje nedarbas Lietuvoje siekė 9,1 proc., Latvijoje – 7,9 proc. ir 7,4 proc. Estijoje. Mano nuomone, tikrąjį nedarbo lygį ir ilgalaikį pandemijos poveikį darbo rinkai galėsime įvertinti tik kai bus panaikinti su COVID-19 susiję apribojimai. Visgi nepaisant didėjančio nedarbo, dėl valstybės paramos programų gyventojų pajamos augo ir bankuose didėjo tiek namų ūkių, tiek verslo įmonių santaupos – vasario mėnesį namų ūkių santaupos Baltijos šalyse buvo 15–22 proc. didesnės nei prieš pandemiją. Be to, per pandemiją daugiau taupėme ir mažiau vartojome, tai irgi leido sukaupti daugiau lėšų. Tikėtina, kad pasibaigus su pandemija susijusiems apribojimams šios atidėto vartojimo lėšos sugrįš į paslaugų ir prekybos sektorius.

COVID-19 pandemija tebėra didžiausia rizika ekonomikai. Mano vertinimu, paslaugų sektoriaus atsigavimas, kylanti ciklo kreivė gamybos sektoriuje, ES lėšų panaudojimas statybų sektoriuje yra svarūs argumentai tikėtis, kad Baltijos šalių ekonomika antroje šių metų pusėje ir per ateinančius dvejus metus augs labai sparčiai. Tačiau neturime pamiršti, kad rizikų išlieka, o viena didžiausia jų Baltijos šalims būtų dar viena COVID-19 pandemijos banga. Akivaizdu, kad ekonomikos situacija artimiausius mėnesius labiausiai priklausys nuo to, kaip greitai pavyks skiepyti gyventojus, pasiekti minios imunitetą ir pasirengti valdyti virusą rudenį.

Naujausi pranešimai spaudai

Visi pranešimai spaudai