„Citadele“ bankas (Lietuva)

Lietuviai santaupų infliacijai atiduoti nenori: labiausiai linkę investuoti į NT ir nuosavą verslą

Paskelbta

Lietuviai iš visų Baltijos šalių gyventojų geriausiai suvokia investavimo prasmę, o pirmenybę teikia investicijoms į NT, rodo „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Jos duomenimis, 16 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų savo laisvų lėšų niekur neinvestuotų – laikytų jas banko sąskaitoje, kad bet kada prireikus galėtų jomis panaudoti. Latvijoje taip elgtis linkę 23 proc., Estijoje – 22 proc. gyventojų.

Turėdami laisvų santaupų dauguma lietuvių, kaip ir latviai bei estai, jas pirmiausia investuotų į nekilnojamąjį turtą. Šią kryptį rinktųsi 43 proc. Lietuvos gyventojų, tiek pat latvių ir 50 proc. estų. Po NT antras dažniausias Lietuvos gyventojų pasirinkimas būtų lėšas investuoti į nuosavo verslo kūrimą (15 proc.). Ši galimybė kaimynams latviams ir estams atrodo kiek mažiau patraukli – nuosavą verslą įvardijo po 11 proc. apklaustųjų Latvijoje ir Estijoje.

„Iš kitų Baltijos šalių gyventojų lietuviai išsiskiria tuo, kad gerokai rečiau investavimo galimybes sieja su trečios pakopos pensijų fondais. Latvijoje ir Estijoje ši investavimo priemonė yra vienas populiariausių pasirinkimų, jį paminėjo atitinkamai 23 proc. ir 19 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų, o Lietuvoje šią priemonę rinktųsi vos 8 proc. gyventojų“, – atkreipia dėmesį „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už mažmeninės bankininkystės paslaugas, Rūta Ežerskienė.

Latviai, nepaisant vyraujančių žemų palūkanų normų, Baltijos šalyse taip pat dažnai (24 proc.) renkasi santaupas laikyti banko sąskaitoje. Taip atsakiusiųjų Estijoje buvo 18 proc., Lietuvoje – 10 proc. apklaustųjų. Estus iš Baltijos šalių gyventojų labiausiai domintų galimybė patiems investuoti į vietos ir tarptautinių įmonių akcijas. Tokį variantą turėdami laisvų lėšų svarstytų net 28 proc. Estijos gyventojų. Investuoti į akcijas ryžtųsi 12 proc. lietuvių ir 16 proc. apklausoje dalyvavusių latvių.

„Baltijos šalyse didėjant infliacijos rodikliams investavimas tampa aktualia priemone apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo. Nors pastaruoju metu didžiausias dėmesys tenka investicijoms į nekilnojamąjį turtą, tai tikrai nėra vienintelis būdas užsitikrinti apsaugą nuo infliacijos sukauptam finansiniam turtui. Be to, priešingai populiariam įsitikinimui, norint sėkmingai investuoti finansų rinkose nereikia būti finansų ekspertu. Tokios priemonės kaip investiciniai fondai leidžia savo lėšas patikėti profesionalams, kurie pagal klientų poreikius ir toleruojamą riziką investicijas nukreipia tinkama kryptimi“, – teigia R. Ežerskienė.

„Citadele“ banko atstovė taip pat pabrėžia, kad norint investuoti nebūtinai reikalingos didelės sumos. Pavyzdžiui, per investicinį gyvybės draudimą ar trečios pakopos pensijų fondus galima pradėti investuoti ir su 100 eurų suma. O norint rimčiau investuoti į akcijas rekomenduojama turėti bent 500–1000 eurų pradinę sumą. Banko atstovė taip pat pabrėžia, kad investuojant visais atvejais reikėtų gerai pasverti rizikas, atsargiai vertinti itin greito ir didelio uždarbio pažadus, neinvestuoti visų turimų savo santaupų. Tai ypač aktualu kalbant apie didele rizika pasižymintį turtą, pavyzdžiui, kriptovaliutas.

Baltijos šalyse atliktos apklausos duomenimis, be minėtų investavimo priemonių, po dešimtadalį lietuvių taip pat rinktųsi terminuotuosius indėlius, bankų siūlomus investicinius fondus, kriptovaliutas.

Lietuvos banko duomenimis, šių metų rugsėjį Lietuvos gyventojų sąskaitose laikomų indėlių suma siekė 19,6 mlrd. eurų. Tuo metu metinė infliacija, Statistikos departamento duomenimis, spalio mėn. Lietuvoje siekė 8,2 procento.

Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų lapkričio mėnesį. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip po tūkstantį vyresnių nei 18 metų kiekvienos šalies gyventojų.

Naujausi pranešimai spaudai

Visi pranešimai spaudai