Lizingu įsigyjamų naudotų automobilių amžius toliau mažėja – šiemet privatūs asmenys Lietuvoje vidutiniškai rinkosi vos 2,3 metų senumo automobilius. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvos pirkėjai rinkosi naujausius automobilius, atsižvelgdami į didesnį saugumą, modernesnes technologijas ir mažesnes išlaikymo išlaidas.
Šių metų pirmąjį pusmetį vidutinė automobilio lizingo finansavimo suma Lietuvoje siekė 25 000 eurų, Estijoje – 24 000 eurų, o Latvijoje – 21 000 eurų. Kaimyninėse šalyse vidutinis finansuotų automobilių amžius siekė 2,8 metų Estijoje ir 3,8 metų Latvijoje. „Citadele Leasing“ duomenys rodo, kad Estijoje privatūs asmenys renkasi brangiausius automobilius Baltijos šalyse, o Latvijoje klientai vis dar teikia pirmenybę kuklesniems pirkiniams.
„Baltijos šalyse matome skirtingus automobilių pirkimo įpročius, kuriuos lemia tiek gyventojų perkamoji galia, tiek rinkos pasiūla. Vis dėlto bendra tendencija visame regione yra vienoda – pirkėjai vis dažniau renkasi automobilius, vertindami ne tik jų įsigijimo kainą, bet ir bendras išlaikymo išlaidas, saugumą bei automobilio vertės išsaugojimą ilguoju laikotarpiu“, – sako Vaidotas Gurskas, „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas.
Automobilio pasirinkimas kinta priklausomai nuo gyvenimo etapo
Aktyviausiai automobilius lizingu šių metų pirmąjį pusmetį įsigijo maždaug 40 metų amžiaus gyventojai – finansiškai stabilaus ir ekonomiškai aktyvaus amžiaus žmonės. Banko duomenimis, brangiausius automobilius taip pat įsigijo maždaug 35–45 metų amžiaus gyventojai – šioje amžiaus grupėje vidutinė vieno automobilio įsigijimo kaina siekė nuo 32 iki 36 tūkstančių eurų, o tai yra didžiausias rodiklis tarp visų amžiaus grupių.
Privatūs asmenys, įsigydami automobilį, taip pat mokėjo didesnį pradinį įnašą – vidutiniškai 27 proc. automobilio vertės, o įmonės – 20 proc. Pasak V. Gursko, didesnis pradinis įnašas leidžia sumažinti mėnesinę lizingo įmoką ir bendras finansavimo išlaidas.
Perkant naudotą automobilį daugiausia renkamasi dyzelinis
V. Gursko teigimu, rinkdamiesi transporto priemonę, Lietuvos vairuotojai atsižvelgia į degalų kainas, eksploatacijos išlaidas ir į savo kasdienius judėjimo įpročius.
Anot jo, nors rinkoje daugėja hibridinių ir elektra varomų automobilių, pagal sandorių skaičių naudotų automobilių segmente vis dar dominuoja automobiliai su dyzeliniais varikliais.
„Nors naudotų automobilių rinkoje pirkėjai vis dar dažniausiai renkasi dyzelinius automobilius, kitų automobilių tipų paklausa sparčiai auga. Benzininių automobilių finansavimo sandorių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo daugiau nei 26 proc., elektromobilių bei hibridinių automobilių – apie 30 proc. Jei ši tendencija išliks, ilgainiui dyzelinių automobilių dalis šalies automobilių parke turėtų mažėti,“ – teigia V. Gurskas.