Darbo užmokesčio augimui Lietuvoje stabilizavusis, gyventojai išlieka nusiteikę optimistiškai dėl savo atlyginimų perspektyvų, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Vis dėlto užsitęsus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose algų didėjimą gali pasivyti infliacija.
Išsiskiria keli sektoriai
„Citadele“ vertinimu, vidutinis metinis atlyginimų augimas privačiame sektoriuje šiuo metu yra grįžęs į istoriškai įprastą tempą. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. ketvirtą ketvirtį jis siekė 8,2 proc. – panašiai kaip 2020 m. pabaigoje.
„Prognozuojame, kad ir artimiausiu metu atlyginimų augimas privačiame sektoriuje turėtų laikytis maždaug ties 7 proc. Spartesnio augimo nesitikime, tačiau nematome ir ryškesnių lėtėjimo ženklų. Darbo rinkoje derybinė galia išlieka darbdavių pusėje, nes darbuotojų trūkumo problema yra sumažėjusi, o ekonominis neapibrėžtumas skatina įmones laikytis atsargesnės atlyginimų politikos“, – teigia „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Vidutinis bruto darbo užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklos srityse bei 2025 m. pabaigoje siekė 2 396 eurus. Anot ekonomisto, silpniausias atlyginimų didėjimas fiksuojamas pramonės ir informacinių technologijų (IT) sektoriuose.
Pramonės įmonėse darbo užmokesčio augimas sulėtėjo iki 7,3 proc. ir yra lėčiausias nuo 2021 m. pradžios, daugiausia dėl stagnacijos euro zonos pramonėje bei sumažėjusio darbo jėgos trūkumo.
„IT sektoriuje situacija dar ryškesnė – atlyginimų augimas yra lėčiausias nuo 2011 m., o tam įtakos turi dirbtinio intelekto plėtra, po pandemijos koregavęsis sektoriaus augimas bei sumažėję užsienio investicijų srautai“, – priduria A. Izgorodinas.
Tikisi bent minimalaus didėjimo
„Citadele“ banko inicijuota visuomenės apklausa rodo, kad gyventojams didžiausią rūpestį darbo rinkoje kelia būtent mintis apie galimą atlyginimų stagnaciją – į klausimą, kokios darbo rinkos rizikos labiausiai neramina, taip atsakė trečdalis respondentų.
Vis dėlto didžioji dalis dirbančiųjų – 67 proc. – tikisi, jog šiemet jų atlyginimai padidės. Tarp pastarųjų 30 proc. atsakė manantys, kad jų algos kils iki 5 proc., 16 proc. apklaustųjų tikisi 10 proc. didėjimo, o dar didesnio atlyginimų augimo galvoja sulaukti beveik 4 proc. dirbančiųjų.
„Mūsų prognozės rodo, kad šiemet atlyginimai Lietuvoje didės 7,3 proc. ir nežymiai viršys kainų augimo tempą, kuris turėtų siekti 6 proc., tačiau su sąlyga, kad naftos kainos aukštame lygyje laikysis ne ilgiau trijų mėnesių, o karinis konfliktas Irane netruks išsispręsti“, – teigia A. Izgorodinas.
Banko skaičiavimais, jeigu degalų kainos liks aukštame lygyje 6 mėnesius, infliacija Lietuvoje 2026 m. paspartės iki 8,6 proc., o atlyginimų augimas sulėtės iki 7,1 proc. Tokiu atveju Lietuvos gyventojų reali perkamoji galia pradėtų kristi.
Degalų kainų šuoliui užsitęsus 9 mėnesius, infliacija Lietuvoje 2026 m. paspartėtų iki 11,2 proc., o atlyginimų augimas sulėtėtų iki 6,9 proc. Situacijai tęsiantis 12 mėnesių, infliacija pasiektų net 13,8 proc., atlyginimų augimui sulėtėjus iki 6,7 proc.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2026 metų kovo mėn. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje apklausta 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.