+ informacija apie daugiausia ir mažiausia augimo potencialo turinčius segmentus 2026 m. III–IV ketv.
Nors bendras Lietuvos eksporto į Vokietiją rezultatas šiemet beveik nepasikeitė, po paviršiumi vyksta reikšmingi pokyčiai. Sparčiai augo energetikos ir aukštos pridėtinės vertės pramonės segmentai, tačiau vartojimo ir statybų ciklui jautrios eksporto kategorijos susidūrė su mažėjančia paklausa.
2026 m. sausio–birželio mėn. 15 didžiausių Lietuvos eksporto į Vokietiją segmentų vertė siekė 998 mln. eurų ir buvo vos 1 proc. didesnė nei prieš metus, kai sudarė 988 mln. eurų. Tačiau šis nuosaikus rezultatas slepia reikšmingus poslinkius: sparčiai augo energetikos ir aukštos pridėtinės vertės nišiniai produktai, o segmentai, priklausantys nuo Vokietijos vartotojų paklausos ir statybų sektoriaus, traukėsi.
„Bendras skaičius gali atrodyti nuosaikiai stabilus, tačiau jis slepia du visiškai priešingomis kryptimis veikiančius procesus, – sako Vaidas Žagūnis, „Citadele" banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalyse. – Energetikos rinkos sukrėtimas ir pamažu atsigaunanti Vokietijos pramonė kelia paklausą eksportuotojams, dirbantiems pramonės ir žaliavų segmentuose, tuo tarpu silpstanti vokiečių namų ūkių nuotaika tiesiogiai atsiliepia baldų, maisto ir kitų vartojimo prekių tiekėjams. Lietuviškoms įmonėms verta atidžiai vertinti, kuriai iš šių dviejų grupių jos priklauso, nes bendras eksporto skaičius šiuo atveju maskuoja labai skirtingas realijas".
Sparčiausiai augo energetikos ir pramonės segmentai
Didžiausią augimą pirmąjį šių metų pusmetį demonstravo mineralinis kuras ir naftos produktai, kurių eksportas į Vokietiją padidėjo 75,8 proc. ir pasiekė 93,8 mln. eurų. Taip pat sparčiai augo albuminų (baltymų), krakmolo ir fermentų segmentas (+61,4 proc.), žuvies ir jūros gėrybių eksportas (+55,1 proc.), optikos, medicinos ir tikslieji prietaisai (+36,6 proc., iki 81,1 mln. eurų) bei geležies ir plieno gaminiai (+14,7 proc.).
Tuo metu didžiausi eksporto sumažėjimai fiksuoti laivų ir valčių segmente (-91,8 proc.), kur rezultatams didelę įtaką gali turėti pavieniai stambūs užsakymai. Taip pat mažėjo pieno produktų, kiaušinių ir medaus (-31,2 proc.), maisto pramonės liekanų ir pašarų (-18,4 proc.), perdirbtos mėsos ir žuvies (-12,8 proc.) bei baldų ir apšvietimo įrangos eksportas (-11,6 proc.).
Būtent baldų segmentas turėjo didžiausią įtaką bendram rezultatui. Jo vertė pirmąjį pusmetį siekė 139,9 mln. eurų, o ši kategorija sudaro net 19 proc. didžiausių Lietuvos eksporto į Vokietiją segmentų vertės.
„Baldų, pieno produktų ir perdirbto maisto eksportas yra tiesiogiai susijęs su Vokietijos vartojimo ir statybų ciklu. Kai gyventojai atideda didesnius pirkinius, o statybų sektorius sulėtėja, šių segmentų paklausa natūraliai mažėja“, – sako V. Žagūnis.
Vokietijos pramonė rodo atsigavimo ženklus
Nepaisant silpnesnio vartojimo, Vokietijos pramonėje matomi vis ryškesni atsigavimo signalai. Nuo 2025 m. pradžios reikšmingai pagerėjo pramonės pasitikėjimo rodikliai, pagerėjo eksporto užsakymų portfelio vertinimas, o gamybos lūkesčiai šių metų liepą vėl tapo teigiami.
Prie to prisideda ir Vokietijos skatinimo priemonės, įskaitant 500 mlrd. eurų vertės infrastruktūros ir gynybos investicijų programą, kuri pamažu atsispindi naujų užsakymų sraute.
Anot V. Žagūnio, būtent tai paaiškina, kodėl Lietuvos eksporto segmentai, susiję su pramone ir investicinėmis prekėmis, išlaikė augimą nepaisant silpnesnės vartotojų paklausos.
„Šiuo metu Vokietijoje matome ekonomikų dualizmą. Namų ūkių vartojimas ir statybos tebėra silpni, tačiau pramonė pamažu atsigauna. Tai kuria palankesnes sąlygas Lietuvos įmonėms, eksportuojančioms pramonei skirtus produktus, tokius kaip tikslieji prietaisai, metalo gaminiai ar plastikai“, – teigia V. Žagūnis.
Vokietijos ekonomikos įsibėgėjimą patvirtina ir naujausi BVP duomenys: Eurostat skaičiai rodo, kad antrąjį 2026 m. ketvirtį lyginant su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu Vokietijos BVP padidėjo 1 proc. – sparčiausiai nuo pat 2022 m. trečiojo ketvirčio. Pozityvus antrasis ketvirtis ir pastebimas verslo lūkesčių bei kitų išankstinių rodiklių pagerėjimas jau paskatino institucijas gerinti Vokietijos ekonomikos augimo prognozes. Tikimąsi, kad šiemet Vokietijos augimas sieks 1,2 proc., tai taipogi būtų sparčiausias augimas nuo 2022 m.
Kaip vertinamos atskirų segmentų perspektyvos
Vertinimo indeksas kiekvienam segmentui skiria nuo 0 iki 100 balų, remdamasis keturiais vienodą svorį turinčiais kriterijais: istoriškai segmentą geriausiai prognozuojančiu Vokietijos nuotaikų rodikliu, segmento dydžiu ir eksporto reguliarumu, sezoniškai pakoreguota augimo kryptimi bei sezoniniu palankumu III–IV ketvirčiais.
Segmentai, kurių augimas IV ketvirtį tikėtinas labiausiai
Plastikai
Plastikų segmentas yra vienas aiškiausių kandidatų augti. Jo rezultatai itin glaudžiai koreliuoja su Vokietijos statybų sektoriaus kainų lūkesčiais (ranginė koreliacija +0,80 tame pačiame ketvirtyje). Plastikai yra svarbi statybų produktų žaliava, todėl statybų bendrovių optimizmas dažnai signalizuoja augančią paklausą.
Šis segmentas sudaro 10,7 proc. eksporto į Vokietiją ir pirmąjį pusmetį pasiekė apie 95 mln. eurų vertę. Kadangi rodiklis 2026 m. II ketvirtį buvo pakilęs iki +17,2 balo, o liepą sumažėjo iki +7,8 balo, segmento vertinimas šiuo metu išlieka neutralus. Vis dėlto statybų kainų lūkesčiams vėl stiprėjant III ketvirtį, plastikų segmentas turi didžiausią potencialą būti pervertintas į teigiamą pusę.
Optikos, medicinos ir tikslieji prietaisai
Tikėtina, kad šis segmentas ir toliau augs. Jis tiesiogiai susijęs su investicinių prekių paklausa ir Vokietijos pramonės atsigavimu. Gerėjant eksporto užsakymų portfeliui ir atsigaunant gamybos lūkesčiams, Vokietijos įmonės aktyviau investuoja į įrangą ir technologijas, o būtent tai ir siekiama paskatinti 500 mlrd. eurų investicijų programa.
Segmentas nuo metų pradžios jau išaugo 36,6 proc., o ilgalaikė tendencija išlieka aiškiai kylanti.
Albuminai (baltymai), krakmolas ir fermentai
Teigiamų perspektyvų turi ir šis segmentas. Jis glaudžiausiai susijęs su Vokietijos namų ūkių finansinės padėties vertinimu vieno ketvirčio perspektyvoje (koreliacija +0,56). Tai maisto perdirbimo pramonėje naudojami produktai, kurių paklausa labiau priklauso nuo kasdienio vartojimo nei nuo didesnių pirkinių.
Svarbu tai, kad šis rodiklis išliko gerokai stabilesnis nei bendras vartotojų pasitikėjimas ir tebėra šiek tiek aukščiau savo istorinio vidurkio.
Elektros įranga
Elektros įrangos segmentas, kuris sudaro 13,4 proc. viso eksporto portfelio ir yra didžiausia pramoninė eksporto kategorija, šiuo metu vertintinas atsargiau. Nors nuo metų pradžios jo vertė sumažėjo 6,1 proc., segmentas išlieka glaudžiai susijęs su Vokietijos pramonės atsigavimu.
Jeigu eksporto užsakymų portfelis Vokietijoje ir toliau gerės III ketvirtį, tai gali paskatinti šio segmento augimą IV ketvirtį.
Segmentai, kurių rezultatai IV ketvirtį gali prastėti
Baldai ir apšvietimo įranga
Tai svarbiausia neigiama rizika visam eksporto portfeliui. Segmento rezultatai turi neigiamą ryšį su Vokietijos statybų bendrovių, susiduriančių su finansavimo apribojimais, dalimi (koreliacija -0,55, dviejų ketvirčių perspektyvoje).
Šis rodiklis šiuo metu yra net 1,8 standartinio nuokrypio aukščiau ilgalaikio vidurkio, nes dėl augančio biudžeto deficito Vokietijos ilgalaikių obligacijų pajamingumas artėja prie 3,25 proc. Brangesnis statybų ir renovacijos finansavimas tiesiogiai mažina baldų ir apšvietimo produktų paklausą.
Turint omenyje, kad tai didžiausias Lietuvos eksporto į Vokietiją segmentas ir silpniausiai vertinama kategorija pagal nuotaikų rodiklius, būtent jis greičiausiai labiausiai slopins bendrą eksporto augimą IV ketvirtį.
Transporto priemonės ir jų dalys
Tai vienas aiškiausių kandidatų mažėti. Segmentas stipriai koreliuoja su Vokietijos statybų užsakymų portfeliu (+0,73 tame pačiame ketvirtyje), atspindėdamas Lietuvos tiekiamus puspriekabių, kėbulų ir komponentų sprendimus Vokietijos statybų bei logistikos bendrovėms.
Kadangi statybų užsakymų rodiklis vėl nukrito iki lygio, kuris yra 1,3 standartinio nuokrypio žemiau normos, IV ketvirčio perspektyvos išlieka nepalankios.
Geležies ir plieno gaminiai
Nors pirmąjį pusmetį šio segmento eksportas padidėjo 14,7 proc., dalis šio augimo gali būti prarasta. Pagrindinis išankstinis rodiklis yra Vokietijos statybų sektoriaus užimtumo lūkesčiai vieno ketvirčio perspektyvoje (koreliacija +0,63).
Kadangi statybų įmonės nėra linkusios aktyviai samdyti darbuotojų, mažėja ir naujų projektų, kuriems reikalingi konstrukcinio plieno gaminiai, apimtys.
Perdirbta mėsa, žuvis ir maisto pramonės liekanos
Šių segmentų perspektyvos taip pat išlieka neigiamos. Jų rezultatai turi neigiamą ryšį su Vokietijos mažmenininkų atsargų lygiu (atitinkamai -0,58 ir -0,73), o mažmeninės prekybos pasitikėjimo indeksas tebėra itin žemas ir siekia -31 balą.
Kai prekybininkai turi sukaupę didesnes nei įprastai atsargas, poreikis teikti naujus užsakymus mažėja.
Į tą pačią kategoriją patenka ir pieno produktai, kurių eksportas nuo metų pradžios sumažėjo 31,2 proc. Segmentą neigiamai veikia mažmeninės prekybos aplinka, kurioje didesnės sąnaudos dažniau perkeliamos vartotojams per kainas, o ne kompensuojamos augančiais pardavimo kiekiais.