Energijos kainos smarkiai kilo jau antrą savaitę iš eilės. „Brent“ naftos kaina pakilo 9,9 proc. iki 96,78 JAV dolerio už barelį – per dvi savaites ji pabrango maždaug 27 proc., o Europos TTF gamtinių dujų kaina pakilo 10,8 proc. iki aukščiausio lygio nuo 2023 m. pradžios. Brangstanti energija padidino infliacijos lūkesčius, o rinkos ėmė vertinti didesnę tikimybę, kad JAV palūkanų normos šiemet gali būti dar kartą didinamos. Tai sustiprino dolerį, o akcijų indeksai abiejose Atlanto pusėse nedaug smuktelėjo.
Energijos kainos kyla antrą savaitę iš eilės
Padėtis Artimuosiuose Rytuose toliau aštrėjo. JAV pajėgos tryliktą naktį iš eilės smogė Iranui, o su Iranu susijusios husių pajėgos Raudonojoje jūroje atakavo du Saudo Arabijos naftos tanklaivius. Šis maršrutas šiuo metu yra pagrindinis alternatyvus naftos eksporto kelias, kol laivyba per Hormūzo sąsiaurį yra sutrikusi. Be to, po tanklaivių atakų Kaspijos vamzdynų konsorciumas sustabdė krovą savo Juodosios jūros terminale – tai nutraukė apie 80 proc. Kazachstano naftos eksporto.
Savaitės viduryje „Brent“ kaina buvo pakilusi virš 100 dolerių už barelį, tačiau penktadienį sumažėjo apie 4 proc., kai pasirodė pranešimų, kad Pakistanas, remiamas Kinijos, siekia atnaujinti JAV ir Irano derybas. Penktadienio atsitraukimas rodo, kad rinkos šiuo metu vertina galimą tiekimo sutrikimo riziką, o ne realų pasiūlos sumažėjimą.
Euro zonai svarbesnis pokytis buvo gamtinių dujų rinkoje. TTF dujų kaina pakilo iki 63,58 euro už megavatvalandę ir dabar yra daugiau kaip 45 proc. didesnė nei liepos pradžioje. Tam įtakos turėįo keli veiksniai: sumažėjęs suskystintų dujų tiekimas iš Persijos įlankos privertė Europos pirkėjus aštriau konkuruoti su Azijos valstybėmis dėl laisvų krovinių, neįprastai karšti orai padidino elektros paklausą, o didžiausia Europos dujų tiekėja „Equinor“ įspėjo, kad regionui greičiausiai nepavyks iki šildymo sezono pasiekti 80 proc. saugyklų užpildymo tikslo. Dujų kainų augimas tiesiogiai didina euro zonos energijos infliaciją ir pramonės sąnaudas.
Rinkos vis labiau tikisi aukštesnių JAV palūkanų normų
Brangstanti energija padidino infliacijos lūkesčius, todėl rinkos ėmė vertinti gerokai didesnę tikimybę, kad JAV federalinis rezervas šiemet dar kartą didins palūkanų normas. Dvejų metų JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas – rinkos rodiklis, jautriausiai reaguojantis į centrinio banko politikos lūkesčius – pasiekė aukščiausią lygį per maždaug 17 mėnesių.
Šis lūkesčių persvarstymas sustiprino JAV dolerį: euras JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjo 0,5 proc. iki 1,1377. Stipresnis doleris ir didesni palūkanų normų lūkesčiai yra nepalankūs daugumai kitų turto klasių, todėl didžiąją dalį kitų savaitės rinkų pokyčių nulėmė būtent energijos kainų šuolis.
Akcijų rinkos nežymiai smuko, o taurieji metalai kilo nepaisydami stipresnio dolerio
JAV akcijų indeksai smuko nuosaikiai. Technologijų sektoriaus indeksas „Nasdaq Composite“ sumažėjo 1,5 proc. ir buvo prasčiausiai pasirodęs indeksas, tačiau tai labiau lėmė ne energijos kainos, o bendrovių finansiniai rezultatai. „Alphabet“ padidino šių metų investicijų planą iki 205 mlrd. dolerių, o „Tesla“ akcijos smarkiai atpigo po nuviliančio ketvirčio. Tai vėl atnaujino diskusijas, ar investicijos į dirbtinį intelektą neauga sparčiau nei jų duodama grąža. . „S&P 500“ indeksas smuko 0,7 proc., tiek pat sumažėjo ir mažos kapitalizacijos bendrovių indeksas „Russell 2000“.
Europos indeksų nuosmukis buvo mažesnis: „Euro Stoxx 50“ sumažėjo 0,3 proc., Vokietijos DAX – 0,3 proc., Prancūzijos CAC 40 – 0,5 proc. Ispanijos IBEX 35 buvo vienintelis pabrangęs didysis indeksas – jis pakilo 0,3 proc. Tam įtakos galėjo turėti didesnė bankų ir energetikos bendrovių dalis indekse, nes šie sektoriai paprastai geriau pasirodo kylant tiek palūkanų normoms, tiek energijos kainoms.
Tauriųjų metalų kainos kilo nepaisant sustiprėjusio dolerio, kuris paprastai joms nėra palankus. Sidabro kaina pakilo 4,7 proc. iki 58,66 dolerio už unciją, aukso – 1,4 proc. iki 4 067,60 dolerio. Savaitės viduryje abiejų metalų kainos buvo sumažėjusios dėl augusių palūkanų normų lūkesčių, tačiau savaitės pabaigoje jos atsigavo, nes technologijų sektoriaus akcijų išpardavimas padidino saugesnio prieglobsčio turto paklausą.
Šios savaitės rinkų dėmesio centre
Svarbiausias įvykis – trečiadienį vyksiantis JAV federalinio rezervo posėdis. Prognozuojama, kad palūkanų normos nesikeis ir išliks 3,75 proc., todėl pagrindinis dėmesys bus skiriamas banko pranešimui ir spaudos konferencijai, ypač tam, ar išaugusios naftos ir dujų kainos pakeitė centrinio banko vertinimą dėl infliacijos perspektyvų.
Ketvirtadienį bus skelbiami euro zonos antrojo ketvirčio BVP duomenys. Prognozuojama, kad ekonomika augo 0,2 proc., po ankstesnį ketvirtį fiksuoto 0,2 proc. nuosmukio, todėl tikimasi grįžimo prie nuosaikaus augimo. Manoma, kad Vokietijos ekonomikos augimas sulėtėjo iki 0,1 proc., Prancūzijos – paspartėjo iki 0,2 proc., o Ispanija išlaikė palyginti spartų 0,6 proc. augimą. JAV antrąjį ketvirtį prognozuojamas 2,3 proc. metinis ekonomikos augimas, o bazinis PCE kainų indeksas – Federalinio rezervų banko labiausiai stebimas infliacijos rodiklis – turėtų augti 0,1 proc. per mėnesį.
Svarbiausi savaitės duomenys bus paskelbti penktadienį – tai liepos euro zonos infliacija. Prognozuojama, kad ji padidėjo nuo 2,8 iki 2,9 proc., o bazinė infliacija išliko 2,4 proc. lygyje. Tai bus pirmasis aiškus signalas, kaip greitai brangstanti energija persiduoda vartotojų kainoms.
Savaitė prasidėjo pirmadienį paskelbtu Vokietijos Ifo verslo aplinkos indeksu. Ekonomistai tikėjosi nedidelio pagerėjimo iki 86,1 punkto – tai ankstyvas indikatorius, rodantis, kaip Vokietijos įmonės prisitaiko prie energijos kainų šoko.
Komentaro autorius – Aleksandras Izgorodinas, banko „Citadele“ ekonomistas